Moderniame laikraštyje antraštė atlieka du svarbiausius darbus - informuoja ir parduoda. Arba, kaip sako anapus Atlanto, „Headlines tell and sell“. Parduoti nėra vien tik siekti naudos. Traktuojant plačiau, skaitytoją norima sudominti ne tik antraštės žodžių prasmėmis, bet ir pateikimo maniera, intriga, vizualine dinamika, patrauklumu akiai. Žinoma, nieko blogo, jei įdomios, viliojančios antraštės didina laikraščio tiražą.
Antraštės ne visada buvo laikomos svarbiomis, netgi ne visuose šių dienų leidiniuose joms yra skiriama pakankamai dėmesio. Ankstyvaisiais periodikos gyvavimo laikais laikraščiai beveik neturėjo konkuruojančių žiniasklaidos kanalų. Napoleono ir Viktorijos laikų spaudą išsilavinę žmonės skaitė nuo pirmo iki paskutinio puslapio, tam skirdami nemenką dienos dalį. Gal todėl XIX a. spaudos leidiniuose antraštės atlieka tik informacinę funkciją, o dažnas rašinys įdedamas visai be pavadinimo.
XIX a. leidiniai galėjo nekreipti dėmesio į antraštes
Laikraščių leidėjams pajutus, kad radijas, o vėliau ir televizija atima ne tik dalį skaitytojų, bet ir trumpina skaitymui skiriamą laiką, antraštės ėmė kisti. Dabar jau retas kuris mūsų gali skirti valandą ar dvi spaudos skaitymui. Beveik niekas laikraščio neskaito nuo antraštės pirmojo puslapio viršuje iki metrikos paskutiniojo apačioje. Dažniausiai skaitytojai straipsnius renkasi pagal antraštes ir iliustracijas. Todėl antraštės parduodamoji funkcija tampa nepaprastai svarbi.
Apie antraščių rašymo subtilumus neverta plėstis - ne toks rašinio tikslas. Antraščių išraiška šiuo atveju reikštų tipografijos ir dizaino priemonėmis sukuriamą papildomą poveikį, sustiprinantį skelbiamą žinią. Du svarbiausieji tipografiniai antraštės principai - su tekstu kontrastuojantis šriftas ir pagal svarbą keičiamas raidžių dydis. Dažniausiai kontrastas sukuriamas antraštėms parenkant storesnių štrichų šriftus, atsisakant puošmenų, užkardėlių raidžių linijose.
Tačiau tai – tik raiškos priemonių minimumas. Antraštės lygiavimas, santykis su kitais elementais ir ją supančia erdve - papildomi būdai norimam įspūdžiui sukurti. Antraštės centre (centruotos) dažnai parenkamos svarbiausiems puslapio ar atvarto rašiniams. Antraštės su įžanga prieš jas dramatizuoja, aktualizuoja temą. Atitrauktos nuo krašto antraštės su temos ar rubrikos pavadinimu padeda išskirti svarbią potemę (pavyzdžiui, "Rinkimai" politikos puslapiuose). Štai dažniau pasitaikantys antraščių tipai.
Dažniau sutinkami antraščių tipai.
Lietuvos laikraščiai palyginti konservatyviai naudoja antraščių raiškos priemones. Paprastai arba lygiuojama prie kairiojo straipsnio krašto (dažnai su paantrašte), arba rašoma per vidurį (centruota). Kiti tipai pasitaiko itin retai.
Kur kas geriau panaudojamas antraštės kontrastas, bet irgi ne visuose populiariuose laikraščiuose. Labiausiai nuskriaustas redaktorių ir dizainerių įrankis - erdvė aplink antraštę. Jos būna labai mažai arba išvis nepaliekama.
Minėtos pastabos labiausiai tinka „Lietuvos ryto“ dizainui. Šiame leidinyje įvestos kelios taisyklės, prieštaraujančios pagrindiniams spaudos antraščių principams: antraštė rašoma tuo pačiu šriftu kaip ir tekstas, ji užima absoliučiai visą erdvę virš rašinio. Todėl laikraščio puslapis atrodo lyg sumūrytas iš plytų - solidus, bet nekviečiantis skaityti.
Nelengva dalia teko „Lietuvos ryto“ autoriams ir redaktoriams. Kadangi antraštė privalo užimti visą plotą, todėl labai atidžiai reikia skaičiuoti raideles, kad ji nebūtų per trumpa ar per ilga. Gal todėl pasitelkiamas įdomus triukas: po pagrindinės (įvairaus ilgio) antraštės dalies dedamas brūkšnys ir priduriama ne visada būtina, tačiau antraštę iki reikiamo ilgio pritempianti frazė. Ilgainiui toks antraščių pateikimo būdas virsta atgrasia stilistine monotonija. Rašant šį tekstą, iš portale lrytas.lt cituojamų 8 dienraščio straipsnių penki buvo skelti brūkšniu. Niekur kitur tokio dalyko nerasite.
Komentuodami dienraščių antraštes, nepeikiame ir negiriame jų ir straipsnių turinio. Kalbame apie tipografines raiškos priemones. Išskirtinio formato antraštės „Lietuvos rytui“ suteikia unikalią išvaizdą ir dizainą. Vieniems jis patrauklus, kitiems – ne. Bet ne tai yra svarbu. Žvelgiant iš spaudos dizaino perspektyvos matome, kaip vienas ar kitas laikraštis nukenčia atsisakydamas būdų gerinti patrauklumą, informatyvumą ir skaitymo patogumą.
Skurdoka antraščių raiška ir interneto leidiniuose bei žinių portaluose. Tiesa, lygiavimą prie kairiojo krašto ar centruotas antraštes juose lemia ne tik redakcijos politika, bet ir skurdūs žiniatinklio tipografiniai standartai. Tinklalapių kūrimo priemonės dar neturi pakankamų įrankių tekstui išlieti į dizainerio sumanytą formą, kad informacija būtų vienodai matoma įvairiose naršyklėse, kad ją lengvai galėtų pakeisti ir techninių subtilybių neišmanantis darbuotojas, kad būtų galima naudoti visas tradicinei spaudai prieinamas priemones.
Autorius yra žurnalistas, žiniasklaidos analitikas
Šis tekstas yra „Projekto Ž“ dalis.
Projekto rengėjai - Lietuvos žurnalistikos centras
Projekto rėmėjai - Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas