Išankstiniais duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas antrąjį šių metų ketvirtį buvo neigiamas ir siekė –926,3 mln. litų. Pirmąjį ketvirtį šis rodiklis buvo teigiamas ir siekė 951,82 mln. litų, o metai prieš – 978,39 mln. litų.
Kaip skelbiama Lietuvos banko ir Statistikos departamento pranešime spaudai, tokį reikšmingą nutekėjimą lėmė didelės neigiamos reinvesticijos (–1,4 mlrd. litų), susidariusios dėl užsienio investuotojams priklausančių paskelbtų dividendų – antrąjį ketvirtį jų suma siekė 1,8 mlrd. litų.
Akcinis ir kitas kapitalas per ketvirtį padidėjo ir siekė atitinkamai 178,39 mln. litų ir 315,17 mln. litų.
„Didelė dalis TUI palieka šalį dividendų pavidalu. Nieko nuostabaus – nereikėtų stebėtis, kad uždirbtas pelnas išvežamas iš šalies. Jei žiūrėti į praėjusį pakilimo laikotarpį, uždirbtas pelnas dažnai didesne dalimi pasilikdavo ir būdavo reinvestuojamas į plėtrą. Pastaruosius tris metus matome nerimą keliančią tendenciją – mažesnė dalis pelno reinvestuojama, o didesnė dalis iškeliauja į užsienį“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, tai nėra naudinga Lietuvai, nes į gamybinius pajėgumus įmonės investuoja atsargiai. N. Mačiulis tokią padėti sieja su paklausos Lietuvoje neapibrėžtumu ir artėjančiais rinkimais.
„Tam tikra prasme dividendų išmokėjimas yra apsidraudimas nuo neaiškumo. Taip pat į Lietuvą daugiausiai investuoja euro zonos ir Skandinavijos valstybės. Gali būti, kad kai kurios įmonės susidūrusios su pablogėjusiomis kreditavimo sąlygomis, mažesne paklausa, dalį pelno susigrąžina į pagrindines bendroves ir taip finansuoja savo veiklą“, – sakė ekonomistas.
Antrąjį ketvirtį sparčiausiai augo investicijos iš Kipro (484,5 mln. litų), Švedijos (213,6 mln. Lt), Tailando (103,6 mln. Lt) ir Danijos (101,3 mln. Lt) TUI, o daugiausia mažėjo Rusijos (–804,4 mln. Lt), Lenkijos (–759,4 mln. Lt) ir Estijos TUI (–353,5 mln. Lt).
Šiuo laikotarpiu daugiausia buvo investuota į finansų ir draudimo (197,4 mln. Lt) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (137,3 mln. Lt) veiklas, o labiausiai mažėjo investicijos į apdirbamąją gamybą (–869 mln. Lt), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (–290,5 mln. Lt) bei informacijos ir ryšių (–269,5 mln. Lt) veiklas.
Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas į užsienį šiuo laikotarpiu taip pat buvo neigiamas ir siekė –131,4 mln. litų. Šį mažėjimą lėmė kito kapitalo mažėjimas (–180,7 mln. Lt). Investicijų į akcinį kapitalą srautas buvo 20,2 mln. litų, o reinvesticijų – 29 mln. litų. Palyginimui: pirmąjį ketvirtį TI srautas į užsienį sudarė 215,5 mln. , o 2011 m. antrąjį ketvirtį – 68,6 mln. litų.
Fakto, kad Lietuvos įmonių investicijos užsienyje mažėja, N. Mačiulis per daug nesureikšmina.
„Lietuvos įmonės palyginti mažai investuoja į užsienį. Investijos pagrinde būna nukreiptos į tokias šalis, kur bandoma optimizuoti mokesčius – Kiprą, Olandiją, o tikrosios investicijos keliauja pagrindine į kaimynines šalis“, – sakė jis.
Antrąjį ketvirtį Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Nyderlanduose (32,4 mln. Lt), Slovakijoje (20,6 mln. Lt), Latvijoje (17,3 mln. Lt) ir Baltarusijoje (15,8 mln. Lt). Sparčiausiai investicijos mažėjo Ukrainoje (–94,5 mln. Lt), Rusijoje (–82,5 mln. Lt) ir Rumunijoje (–39,9 mln. Lt).
Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (73 mln. Lt), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (15,9 mln. Lt) bei informacijos ir ryšių (8,4 mln. Lt) veiklas.
