Žiūrovų širdis šventinėmis dainomis džiugins Kastytis Kerbedis, Deivis ir Renata Norvilai, Vaida Genytė, Anika Vaitiekūnaitė, Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino” ( dirigentas Rolandas Daugėla). Šokio kompozicijas koncertui parengė Nerijaus Juškos baleto mokykla.
Koncerto metu bus parodyta ir unikali filmuota medžiaga, kurios autorius – televizijos laidų vedėjas Gediminas Juodeika. Būtent jis prieš kelis dešimtmečius nufilmavo reportažą apie tai, kaip prasidėjo Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčios rekonstrukcija. Šiemet G. Juodeika istorinę vertę turinčią medžiagą aktualizavo naujais pasakojimais.
Tradicija rengti Šv. Velykų koncertą Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje gimė 2012-aisiais. Tuomet Šv. Velykų antroji diena buvo ypatinga – tiesioginės transliacijos metu lietuviai jos šventoriui įrengti paaukojo 140 tūkst. litų. „Šiųmetis koncertas – tarsi ataskaita aukojusiems“, – sako Kauno meras Andrius Kupčinskas.
„Prisikėlimo bažnyčia lietuviams – ne tik tikėjimo simbolis. Ji turi daug gilesnę ir svarbesnę prasmę. Tai – mūsų tautos prisikėlimo ir išsivadavimo simbolis. Tai – lietuvių kančios, trėmimų, skausmo, išsiskyrimo, tėvynės ilgesio įamžinimas. To, kas kelioms kartoms, tebesančioms su mumis, buvo aktualu, pažįstama, išvargta. Koncerto prasmė – noras per Šv. Velykas kurti bendrą tautos šventę. Ją turėtume švęsti visi kartu. Kartu ne tik su savo šeima ir artimaisiais. Bet kartu su pažįstamais, kažkada buvusiais draugais, tolimais giminaičiais bei niekada nematytais žmonėmis. Tad kas gali geriau suvienyti nei šiltas, prasmingas reginys bei bendras, ne mažiau prasmingas darbas? Būtent tokiu tapo Prisikėlimo bažnyčioje organizuojamas koncertas, kurį stebintys gali pasidžiaugti ne tik muzika, bet ir prisidėti prie to darbo, kuris pradėtas daryti prieš beveik aštuonis dešimtmečius“, – sako koncerto organizatorė Kristina Kaikarienė.
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pradėta statyti 1934-aisiais. Iki 1939 metų buvo baigti išorės darbai, tinkuojamos sienos viduje, ruošiamasi rengti interjerą. Tačiau sovietams okupavus Lietuvą apie tai, kad reikėtų juos tęsti, nė negalvota. Atvirkščiai, imta svarstyti, jog tuščiavidurį, aukštą statinį reikėtų nugriauti. Situaciją savotiškai „išsprendė“ Stalinas. 1952 m. jis davė nurodymą Kaune steigti radijo aparatų gamyklą, o tam nuspręsta pritaikyti Prisikėlimo bažnyčią. Padarius perdangas, buvo įrengti net penki aukštai.
1989 metais buvo atkurtas Prisikėlimo bažnyčios Statybos komitetas bei taryba. 1997 metais dar statybų pastoliais apsuptoje bažnyčioje jau vyko pirmosios šv. Mišios.