Ne vienas gydytojui aiškina esą prieš daugybę metų pasireiškė alerginės reakcijos maistui ar vabzdžių įkandimui. Nenorintys skiepytis ieško ir kitų būdų, kaip išsisukti nuo vakcinos.
Į poliklinikas vienas po kito plūsta pasimetę senjorai, kurie nežino, kaip išsiimti galimybių pasą. Medikai sako nespėjantys gydyti pacientų, mat turi senjorus konsultuoti dėl galimybių paso ir spausdinti jiems skiepų popieriukus. Karoliniškių poliklinikoje į vieną kabinetą dėl galimybių paso kreipiasi apie šimtas žmonių.
„Turim masę žmonių, kurie patys negali išsiimti per „e.sveikatą“, nesinaudoja, neturi nei mobilių parašų, nesinaudoja elektronine bankininkyste“, – sako poliklinikos darbuotojas.
Senjorai sako pirmu taikymu einantys pas šeimos gydytojus, mat nežino, kur daugiau kreiptis.
„Nežinau tiksliai, tai aš atėjau pas gydytoją ir paskui sužinosiu, reikia išsiimti, aš jau pasiskiepijusi“, – sako senjorė.
„Galimybių pasus išduoda Registrų centras. Kreipiame juos ten, o jeigu reikia Europos Sąjungos pažymėjimo dėl vakcinavimo, tai mes jiems išduodame, stengiamės išduoti, nes vyresni žmonės neturi bankininkystės“, – teigia slaugos administratorė Vaida Danielė.
Dar ketvirtadienį su ekonomikos ir inovacijų ministre susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad valstybė pati turi pasirūpinti galimybių pasu ir jį pristatyti gyventojams.
Po pokalbio su prezidentu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažadėjo, kad jau kitą savaitę į miestelius išriedės „pasobusai“. O galimybių pasą greičiausiai bus galima išsiimti vaistinėse ar gydymo įstaigose. 850 tūkstančių gyventojų jau yra išsiėmę galimybių pasą.
„Dirbame, kad galimybių pasas būtų prieinamas platesnei visuomenės grupei. Kitą savaitę Registrų centras startuoja su „pasobusais“, kurie kursuos savivaldybėse, kuriose nėra Registrų centro padalinių“, – sako A. Armonaitė.
Nenorintys skiepytis skambina šeimos gydytojams
O poliklinikose telefonai registratūrose kaista: žmonės teiraujasi ne tik dėl galimybių pasų, bet ir primygtinai reikalauja šeimos gydytojo konsultacijos dėl skiepo. Gydytojai neslepia: kai kurie antivakseriai juos šokdina ir ragina įrašyti diagnozę, kad šie negali vakcinuotis. Dažniausiai prieš skiepus nusiteikę asmenys pasakoja istorijas, kaip prieš dešimtmetį jiems pasireiškė alergija uodo įkandimui, braškėms ar medikamentams nuo skausmo.
„Ieško ligų, nes kažkada išbėrė nuo paracetamolio. Dabar parašykite, kad aš alergiškas skiepams, nors buvo visi skiepai daryti ir jokios pažymos niekada nėra buvę. Tai turim tikrai didelį spaudimą ir su tuo spaudimu labai sunku susidoroti“, – teigia Vaikų ligų skyriaus vedėja Živilė Mikalauskienė.
Pasak gydytojų, kai kurie jauni ir darbingi žmonės, prisiklausę gandų apie skiepus, prarado sveiką nuovoką ir savo nepagrįstas baimes bando pateisinti nebūtomis ligomis.
„Kontraceptikus 20 metų gerdami dabar bijo skiepo, nes pakenks vaisingumui. Tai tokių visokių prisigalvojimų tikrai yra liaudyje, ir liaudis turi lakią fantaziją, ir su ta fantazija ateina pas mus“, – teigia Ž. Mikalauskienė.
Netgi socialiniuose tinkluose plinta antivakserių raginimai nesiskiepyti ir susiveikti galimybių pasą. Pavyzdžiui, vienas pilietis moko kitus pasiimti galimybių pasą iš pensininko, atsišviesti jį ir skaitmeninėje nuotraukoje pasikeisti savo duomenis, tuomet su pasu eiti kur tik nori.
Kiti gi siūlo medikus papirkti, duoti kyšį mainais už skiepo įrašą. O medikai vakcinų bijantiems žmonėms vardija konkrečias priežastis, dėl ko asmuo išties negali skiepytis.
Šeimos gydytoja Kristina Slonksnė teigia: „Atsisakymas skiepijimui turėtų būti dėl ryškių kontraindikacijų. Tai turėtų būti dėl buvusios alergijos vakcinai arba vakcinacija neatlikta dėl tam tikrų kontraindikacijų vakcinai, kurias nustato alergologai, jeigu tos ligos yra patvirtintos alergologo.“
O kol antivakseriai siaučia socialiniuose tinkluose, koronavirusas ir toliau plinta. Kaišiadorių ligoninėje COVID-19 užsikrėtė 15 pacientų, iš jų tik du pasiskiepiję. Manoma, kad infekcija į įstaigą pateko per pacientų artimuosius.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad skiepai šiuo metu yra pati efektyviausia priemonė nuo viruso ir tą įrodo skaičiai: „Taip, pasiskiepiję žmonės gali perduoti tą virusą ir kitiems, bet tai bus mažiausiai 10 kartų rečiau. Taip, pasiskiepiję žmonės gali pakliūti į ligoninę, bet tai bus mažiausiai 25 kartus rečiau, jie gali pakliūti ir į reanimaciją, bet tai bus 50 kartų rečiau.“
Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio, jei skiepijimo tempai nesulėtės, rugsėjo mėnesį jau bus vakcinuota apie 70 procentų gyventojų.
Vien per trečiadienį pirmą skiepo dozę gavo daugiau kaip 11 tūkstančių žmonių. Šiuo metu Lietuvoje paskiepyta 67 procentai 18 metų sulaukusių ir vyresnių asmenų.
