Apie tai, kad žmonės tampa neatsparūs antibiotikams, kalbama vis dažniau. Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema „Vartokime antimikrobinius vaistus atsakingai. Netinkamai gydantis šiandien, rytoj jie bus neveiksmingi“ aktuali ištisus metus. Medikai sako, jog net ir dešimtmečius, nes padėtis tampa tragiška: ir toliau neatsakingai vartojant antibiotikus, gali nutikti taip, kad banalios infekcijos taps nepagydomos.
Vaistams atspari tuberkuliozė
Tai, kad sergama atsparia antibiotikams tuberkuliozės forma – niekam ne paslaptis. Anot Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės direktorės V. Globytės, labiausiai apmaudu dėl to, kad ir ligą jau sukelia į žmogaus organizmą patekusios prieštuberkulioziniams vaistams atsparios bacilos, kurios ir sukelia šią ligą.
Kitu atveju, pasak medikės, atspari vaistams tuberkuliozė diagnozuojama tada, kai žmonės seniau susirgo tuberkulioze, gydėsi, bet iki galo nepasveiko. Taip, pasak V. Globytės, nutinka dėl to, kad pažeidžiamas gydymo režimas, neteisingai ir nereguliariai vartojami gydytojo skirti vaistai, pažeidžiamas gydymo režimas, dažnai nutraukiami vaistai. Kartais tos priežastys, pasak medikės, ir objektyvios, nes vaistai gali ligoniui sukelti pašalinį poveikį, nes organizmas netoleruoja vaistų.
„Dar liūdniau, kai žmogus turi nutraukti gydymą dėl to, kai vaistinėse pristigo vaistų tuberkuliozei gydyti“, - sako medikė, puikiai žinanti, kad tokie atvejai miesto vaistinėse – ypač dažni.
Praėjus kuriam laikui liga vėl atsinaujina – deja, tyrimai parodo liūdną žinią – iš ligonio skreplių išauga bacilos, kurios atsparios prieštuberkulioziniams vaistams. Taigi išsivysto atspari vaistams tuberkuliozė.
Tada žmogaus laukia ilgas ir sudėtingas gydymas. Brangiai šis gydymas kainuoja ir valstybei, nes gydymas trunka iki trejų metų. „Jei žmogui kantrybės užtenka – liga įveikiama“, - sako medikė.
Šiauliuose, pasak. V. Globytės, sergančiųjų atspariomis tuberkuliozės formomis nedaugėja, nors šalyje ši tendencija jau yra. Tačiau apmaudu tai, kad pastaruoju metu vis dažniau nustatoma atvejų, kai diagnozuojama atspari tuberkuliozė visiems aštuoniems prieštuberkulioziniams vaistams, esantiems Lietuvoje. Nes kuo didesnis vaistų skaičius, kuriems išsivystė atsparumas, tuo pasveikti galimybių mažiau. Žmogus, pasak V. Globytės, tampa pavojingu visuomenei, nes yra nuolatinis infekcijos šaltinis, platinantis vaistams atsparias tuberkuliozės mikobakterijas. Užkrečiami ne tik šeimos nariai, kaimynai, bet ir visai nepažįstami dėti žmonės.
Mūsų šalyje visi ligoniai, kuriems diagnozuojama atspari tuberkuliozė, gydomi atskiruose skyriuose ir jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje taip pat yra atskiras skyrius. Čia ligonis gydomas iki pusės metų, kol iš plaučių nebeišsiskiria tuberkuliozės mikobakterijos. Tada laukia ilgas – iki 2-3 metų trunkantis ambulatorinis gydymas, kurio metu ligonis privalo atvykti į gydymo įstaigą išgerti dozę vaistų. Ir visa tai, pasak gydytojos, įmanoma, kai ligonis laikosi gydymo režimo, negirtuokliauja.
„Svarbiausia, kad visuomenė suprastų, kad likviduoti klastingos ligos židinį – ne tik ligonio reikalas“, - sako gydytoja, pati nuveikusi labai daug, kad Šiauliuose tuberkuliozės gydymo rezultatai būtų vieni iš geriausių šalyje. Medikė įsitikinusi, jog atsakingas turėtų jaustis ne tik ligonis ir jį gydantis gydytojas, bet ir šeimos nariai, miesto valdžia.
Nebepasveiksta ir gyvūnai
Antibiotikai - unikalus mokslo laimėjimas. Tai - mikroorganizmų, augalų ir gyvūnų audinių gyvybinės veiklos produktai, slopinantys kitų mikrobų augimą ir dauginimąsi arba juos naikinantys. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių skyriaus viršininko pavaduotojas Edmundas Selvenis sako, jog antibiotikai gaminami iš mikroorganizmų arba gaunami sintezės būdu.
Antibiotikais ypač dažnai gydomi sergantys gyvūnai. Tačiau antibiotikai, anot E. Selvenio, turi ir neigiamą poveikį, nes sunaikina ne tik ligą sukėlusius mikrobus, bet taip pat naikina ir kitas organizmui reikalingas naudingas bakterijas.
O ypač blogai tai, kad mes juos vartojame per daug dažnai, per daug masiškai ir neteisingai. Patogenai sugeba prisitaikyti prie antibiotikų, atsiranda atsparūs antibiotikams mikroorganizmai, kurie plinta gyvulių bandose, sukelia ligas ar jų komplikacijas. Dažnai bei neteisingai vartojant antibiotikus gyvūnų gydymui, didinamas patogenų atsparumas antibakteriniams vaistams. Tokiais atvejais, pasak E. Selvenio, susirgus gyvuliams bandoje ir pradėjus naudoti antibiotikus, dažnai negauname norimo rezultato – gyvūnas nepasveiksta, reikia skirti stipresnio poveikio vaistus.
„Mes patariame, ypač fermoje sergant didesniam skaičiui gyvulių, plintant susirgimams karvių mastitais, geriausia paimti mėginį, laboratorijoje nustatyti sukėlėją ir kokiems antibiotikams yra labiausiai sukėlėjas yra jautrus“, - sako specialistas.
Tokius tyrimus, pasak E. Selvenio, gali atlikti ir „Pieno tyrimų“ laboratorijoje, ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose bei rajonų skyriuose esančios laboratorijos. Todėl, pasak specialisto, didelio nepatogumo tikrai nėra – tereikia noro ir supratimo, kad gydymas bet kokiais vaistais gali pakenkti ne tik gyvūnui, bet ir žmogui, vartojančiam pieną, kuriame aptinkama antibiotikų pėdsakų.
Didelį rūpestį kelia tie antibiotikai, kurie naudojami žmonėms ir gyvuliams gydyti. Antibiotikai yra receptiniai vaistai ir gyvulių laikytojams parduodami tik su receptais.
Šių vaistų apskaita yra kontroliuojama. Tikrinama veterinarinėse vaistinėse vedama antibiotikų pardavimų apskaita. Gyvulio šeimininkas, įsigijęs vaistų, privalo ūkyje pildyti veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, panaudojamų produkcijos gyvūnams, apskaitą. Produkcijos gyvūnų savininkai yra atsakingi, kad, nepasibaigus išlaukos laikui, kuris būtinas, kad antibiotikai pasišalintų iš organizmo, gyvūniniai produktai nebūtų tiekiami žmonių maistui, o gyvūnai nebūtų skerdžiami ir naudojami maistui.
Labai svarbu gyvulių gydymui naudoti tik oficialiai registruotus vaistus, nes tada yra žinoma, per kiek laiko šis vaistas pasišalina iš gyvulio organizmo. Neteisingai naudojant antibiotikus gyvūnų gydymui, patogeniniai mikroorganizmai įgauna atsparumą daugeliui antibiotikų.
Per daug ir per dažnai, be kontrolės ir reikiamo būtinumo vartojant antibiotikus gyvūnams, jų liekanos su gyvūninės kilmės maisto produktais gali patekti žmonėms. Tai, pasak E. Selvenio, ir kelia didelį susirūpinimą. Deja, maisto užteršimas antibiotikais ar jų liekanomis tampa pagrindine didėjančio mikroorganizmų atsparumo antibiotikams priežastimi. Antibiotikų liekanos gyvūniniuose maisto produktuose gali sukelti alergines reakcijas, naikinti naudingas organizmui bakterijas, tuo pačiu padidinti patogeninių mikroorganizmų atsparumą.
Maisto tarša antibiotikais kelia pavojų žmonių sveikatai, taip pat kelia rūpesčių vykdant prekybą maisto produktais. Antibakterines medžiagas galima naudoti sergantiems gyvūnams gydyti tik veterinarijos gydytojui nustačius ligos diagnozę ir paskyrus reikiamus vaistus.
To siekiama išvengti, todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, anot E. Selvenio, griežtai kontroliuoja antibakterinių medžiagų naudojimą produkcijos gyvūnams. Visoje Lietuvoje yra vykdoma kenksmingų medžiagų liekanų stebėsena. Per praėjusius, 2010-uosius, metus Šiaulių apskrityje buvo ištirti 165 pieno mėginiai, 5 mėginiai paimti iš galvijų, 27 mėginiai paimti iš kiaulių, ūkiuose auginamų laukinių gyvūnų (fazanų, elnių) - 13 mėginių, 1 karpių mėginys, 7 kiaušinių mėginiai bei vienas medaus mėginys antibakterinių medžiagų likučiams nustatyti. Iš tirtų 219 mėginių antibakterinių medžiagų likučių nebuvo rasta. Tai, pasak specialisto, džiugina.
Per 2011 metus planuojama ištirti 207 mėginius antibakterinių medžiagų likučiams nustatyti. Daugiausia bus ištirta žaliavinio pieno mėginių - 171 mėginys.
Be to antibakterinių medžiagų, kitų kenksmingų medžiagų, t. y. inhibitorinių medžiagų kontrolė vykdoma pastoviai kiekvieną kartą pristatant pieną supirkimo įmonei. Ūkiams, kurie tiekia pieną su inhibitorinėmis medžiagomis, nutraukiamas pieno supirkimas, taikomos sankcijos.
Svarbu, anot specialisto, kad ne tik gyvūnus gydantys veterinarijos gydytojai, bet ir žmonių gydytojai imtųsi priemonių. Patariama riboti prekybą antimikrobiniais vaistais, stiprinti vaistų kokybės kontrolę. Ypač svarbu, pasak E. Selvenio, visiškai uždrausti vartoti vaistus, skatinančius gyvulių augimą. Atsakingi turi jaustis ir pacientas, ir gydytojas, ir visuomenė. Ir – kiekvieną kartą, kai užklumpa liga, kurią tenka gydyti antibiotikais.
Zita KATKIENĖ
