Maža to, į Baltarusijoje vykstančias karines pratybas „Žiemos partizanas“, nepaisant Baltarusijos ir Rusijos nuolat deklaruojamų bendrų karinių ir strateginių tikslų, taip pat atvyko ir NATO šalies kariai.
„Nėra naftos kainų, nėra ir integracijos“
Baltarusija įšaldė integracijos su Rusija klausimus, kol nebus išspręstas naftos tiekimo klausimas. Kovo 6-ąją paaiškėjo, kad baltarusiai atsisako tęsti bendrų, integracinės valstybės, kelių žemėlapių sudarymą.
„Iš pradžių išspręskime naftos tiekimo klausimus, o tuomet jau galime ir toliau galvoti, – „Sputnik Belarus“ cituojamas šalies Užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus. – Nėra prasmės dabar dirbti su tais kelių žemėlapiais, kol nėra šie klausimai išspręsti“.
Anksčiau Baltarusijos prezidentas pareiškė, kad Minskas užima „superpragmatišką“ poziciją integracijos su Maskva klausimu.
Kelių žemėlapius su „padidinta integracija“ buvo planuojama sudaryti iki Sąjungos valstybės įkūrimo sutarties 20-mečio (sutartis buvo pasirašyta 1999 m.). Pasak V. Makejaus šiuo metu iš abiejų šalių ekspertų sudaryta darbo grupė nedirba.
2019-ųjų pabaigoje pirmasis Baltarusijos vicepremejeras Dmitrijus Krutojus pareiškė, kad dar nėra išspręsti dujų, naftos ir mokesčių klausimai.
2020-ųjų pradžioje Maskva ir Minskas nesutarė dėl naftos tiekimo kainų. Baltarusijos valdžia pradėjo ieškoti alternatyvių tiekėjų. A. Lukašenka Rusiją kaltina bandymu parduoti naftą aukštesnėmis nei pasaulinės kainos. Vasario 21-ąją jis paskelbė apie „netikėtą“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymą kompensuoti Baltarusijai dėl išaugusių mokesčių netenkamas pajamas.
„Antausis Rusijai“
Nesutarimai dėl per visą nepriklausomos Baltarusijos istoriją iš Rusijos tiekiamos naftos kainų, atrodo, gerokai įsiutino A. Lukašenką. Kol kas jis naudoja tradicines politinio spaudimo priemones – erzina Rusiją galimybe sumažinti integracinius projektus, dažniau dairosi į Vakarus.
Tv3.lt jau rašė apie kiek netikėtai nuskambėjusį siūlymą keisti šalies herbą. Sovietinius „karinius“ motyvus norima keisti taikesniais, o Rusijos teritorijos atvaizdą – Vakarų Europos.
Kovo 5-ąją Baltarusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad prieš kelias dienas buvo pradėtos pratybos „Žiemos partizanas“, kuriose be Vitebsko desantininkų dalyvauja ir 28 Didžiosios Britanijos jūrų pėstininkai.
„Artimiausiomis dienomis jų dalyviai apsikeis taktinio ir inžinerinio pasirengimo užduočių vykdymo patirtimi. Galutiniame etape bus surengta bendra kompleksinių užduočių treniruotė“, – aiškinama pranešime.
Šis Baltarusijos valdžios žingsnis neliko nepastebėtas prokremliškų leidinių: „Sputnik“ apžvalgininkas Aleksandras Chrolenka pareiškė, kad „Winter partisan“ de facto tampa didelio masto pratybų „Defender Europe 2020“ dalimi, net jeigu tai yra atsitiktinis sutapimas dėl vietos ir laiko. Jis taip pat pažymėjo, kad tokie baltarusių veiksmai gali prieštarauti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos tikslams. „Karo žaidimai su NATO už 35 kilometrų nuo Rusijos sienos gali atrodyti kaip potencialaus priešo būsimų karo veiksmų vietos žvalgyba“, – „Belsat“ cituojamas A. Chrolenka.
Praėjusių metų pabaigoje A. Lukašenka interviu „Echo Moskvy“ atvirai perspėjo Kremlių: jeigu šis užsimanys pažeisti Baltarusijos suverenitetą, tai „to jau NATO šalys nepakęstų, nes laikytų grėsme jiems patiems“.
„Pastaruoju metu baltarusių vadovas atviru tekstu aršiai kritikuoja kaimynės iš rytų, kuri naudoja energetinį ginklą verčiant integruotis (o de facto – inkorporuotis), imperines užmačias“, – pažymi baltarusių apžvalgininkas Aleksandras Klaskovskis.
Analitiko teigimu, A. Lukašenka ir toliau išlieka prisirišęs prie Maskvos ir ekonomine prasme, ir mąstymu, „net ir šiam ugningui integracijos šalininkui teko peržiūrėti savo požiūrį į Maskvą ir rinktis protingą diversifikavimą“.
