Turbūt jokia praraja neskiria nieko daugiau, kaip tik šias dvi gegužės mėnesio dienas, einančias viena po kitos. Prieš du metus, 2005 m., daug iečių buvo sulaužyta, rašant apie Rusijos organizuojamos pergalės 60 -mečio prieš fašistinę Vokietiją šventimą Maskvoje, daug diskutuojama, vykti Lietuvos prezidentui į Maskvą ar ne, iš viso, kas ta Pergalės diena, kas ta Gegužės 9 Lietuvai - pergalė prieš fašizmą ar naujos okupacijos įtvirtinimas, pradžia, galutinis Nepriklausomybės praradimas.
Buvo pateikiami įvairiausi vykimo į Maskvą argumentai - nuo Pramonininkų konfederacijos pateikiamų ekonominių - piniginių reikalų iki moralinių, kad reikia pagerbti žuvusius, kad kova prieš fašizmą visų reikalas ir panašiai. Tokioje diskusijoje visada išryškėja, kas yra kas, kas svarbiausia.
Prisipažįstu, nuo pat pradžių tikėjausi, kad Lietuvos prezidentas parodys tikrą, o ne deklaruotą valstybinį mąstymą, valstybės stuburą ir į Maskvą švęsti nevyks. Tik, mano nuomone, reikėjo tą pasakyti anksčiau, sukelti mažiau diskusijų, mažiau abejonių jo, kaip valstybės vadovo, sprendimu.
Dar viena greta įvairių moralizuotojų teigė, kad taip reikia pagerbti motinas, pagerbti jų žuvusius sūnus. Suprantama, kiekvienai motinai sūnūs ir lieka sūnūs, nesvarbu kokioje pusėje kariavo, pats buvo auka ar atvirkščiai.
Tik žuvę kariai pagerbiami ne kažkokiuose „mavzoliejuose“, ne tribūnose, ne didžiulėse salėse, kur pagerbimas virsta politiniu šou. Jau taip Lietuvoje priimta, kad mirę žmonės, žuvę kariai pagerbiami kapinėse, mūšio lauke.
Priėmus V.Adamkui sprendimą nevykti, pasigirdo jau kitų giesmių. Kaip į mus pažiūrės pasaulis, kaip pažiūrės Europos, JAV šalių lyderiai, kurie vyks į Maskvą. Ogi normaliai, nes tiek Europa, tiek JAV turi savo Pergalės datą - gegužės 8 dieną. Kaip čia atsitiko, kad kariavo kartu, buvo antihitlerinė koalicija, sąjungininkai, o Pergalę švenčia atskirai. Čia ir yra Tarybų Sąjungos, o dabar ir Rusijos, kaip jos teisių perėmėjos, fenomenas. Kad ir nežmoniškai, bet kitoniškai.
1945 gegužės 2 Tarybinė Armija užėmė Berlyną, tą pačią 2 dieną kapituliavo paskutiniai vokiečių kariniai daliniai Šiaurės Italijoje, 05 04 - Olandijoje, Vokietijos Šiaurės vakaruose, Danijoje, 05 05 - Austrijoje, Bavarijoje.
1945 05 07 generolo D.Eizenhauerio būstinėje Reimse generolas A.Jodlis vokiečių karinės vadovybės vardu pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Jis buvo paskelbtas gegužės 8 dieną ir nuo tada iki dabar visa Europa mini būtent šią datą.
Tokia įvykių seka netenkino Stalino. Tarybų Sąjungos reikalavimu Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas buvo pasirašytas dar kartą, gegužės 8 dieną, šįkart jau Berlyne. Šis aktas buvo paskelbtas jau gegužės 9 dieną ir nuo tada Tarybų Sąjunga mini tik šią datą. Taip ir atsirado vienos pergalės dvi datos - gegužės 8 ir 9 dienos. Vėliau sekęs Šaltasis karas, buvusių sąjungininkų prieštaravimai dar įvarė didesnį pleištą tarp šių datų, jas ir dabar skiria nemaža praraja.
Europa juk nėra akla, ten seniai paskelbti ir Molotovo - Ribentropo 1939 m. pakto slaptieji protokolai, ten seniai 1940 metus vertina kaip Pabaltijo šalių - Latvijos, Estijos, Lietuvos - okupaciją. Na, ir pats tų šalių vadovų dalyvavimas kai kada paremtas irgi grynai ekonominiais, geopolitiniais išskaičiavimais.
Pradėjus Pabaltijo šalims reikalauti pripažinti 1940 m. okupaciją, iš Rusijos pusės pasigirdo įdomūs komentarai. Netgi pats prezidentas V.Putinas Molotovo - Ribentropo paktą ėmė teisinti, tuo pačiu metu pažeisdamas ir bet kokius Tarybų Sąjungos ar Rusijos politikos tęstinumo principus. 1939 m. paktą su jo visais protokolais pasmerkė 1989 m. TSRS Liaudies deputatų suvažiavimas. Lietuvos okupacija užfiksuota 1991 Lietuvos - Rusijos sutartyje.
Dar visiems, labai mėgstantiems šventimus ir paradus, priminsiu vieną paradą, oi kaip nenorimą prisiminti tiek Tarybų Sąjungoje, tiek ir dabar Rusijoje.
1939 09 01 Vokietija užpuolė Lenkiją. 09 17 tą padarė ir Tarybų Sąjunga, vykdydama slaptuosius Molotovo - Ribentropo pakto protokolus, tik tai vadinosi Vakarų Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos išvadavimas. O toliau sekė cinizmo viršūnė, ypač imant domėn net ir dabartinius Rusijos pareiškimus kovai prieš fašizmą - 1939 09 23 Breste įvyko bendras(!) Vokietijos ir Tarybų Sąjungos karinis paradas, pažymint Lenkijos sutriuškinimą.
Teko matyti istorinius kadrus, tribūnoje stovi tarybiniai ir vokiečių generolai, maršalai, žvaliai marširuoja abiejų šalių kariai. Idilija, ir tiek.
Liaudis pasakytų: abu labu tokiu. Vėliau draugai susipyko, neišsiteko siaurame Europos kelyje, kariavo, vienas laimėjo - didvyris, kitas pralaimėjo - visų niekinamas ir spardomas.
Reikia paminėti gegužės 8 dieną, paminėti karo Europoje pabaigą, būti kartu su visa Europa, prisiminti aukas iš visų kariaujančių pusių, pagerbti jų prisiminimą. Reikia prisiminti ir gegužės 9 dieną žuvusius, pagerbti juos. Tik nesakyti, kad tai karo pabaiga. Lietuvai tai buvo tik ilgo ilgo ilgo ėjimo į Nepriklausomybę pati pradžia.
Na, o mums, dabar jau Europos Sąjungos nariams, gegužės 9 – dar ir Europos diena, kada 1950 05 09 pirmą kartą Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas ; prabilo apie vieningos Europos idėją.
