Lietuviai į stovyklavietę, kurioje jau seniai miega varžybų lyderiai atvyks naktį ir satelitinio telefono pagalba susisiekę su technikų komanda sieks kaip įmanoma labiau užsandarinti bolidą. Likusios poilsio valandos bus labai svarbios, nes rytoj jų laukia dar ilgesnė diena Dakare.
„Kasdien mes vis sakom, kad rytoj bus sunkiausia – šiais, mums lyg užkeiktais metais, Dakaras tolygiai sunkėja. Šiandien kasdami automobilį juokėmės, kad pagaliau Darius pamatys tikrąjį Dakarą, nes prieš tai atvažiuodavo tik rekordų susirinkti,“ – juokėsi A. Juknevičius.
Antroji maratoninio etapo diena iš vieno piečiausių Peru miestų bus absoliučiai ilgiausia šių metų varžybose. Dalyviai naktį praleidę be techninė pagalbos iš savo komandų turės įveikti net 517 km greičio ruožais ir dar 197 km pervažiavimais.
Oficialios Dakaro legendos statusą prieš šių metų Dakaro ralį gavęs A. Juknevičius šiuo metu bendroje įskaitoje užima 50-ą vietą. „CRAFT bearings“ komanda praėjusiais metais pagerino Baltijos šalių rekordą finišuodami 12-oje bendrosios įskaitos vietoje.
Dešimtis tūkstančių lietuvių prie išmaniųjų įrenginių ir kompiuterių ekranų vakar dieną prikausčiusi Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio Dakaro drama tęsiasi. Į maratoninį greičio ruožą paskutiniai iš visų Dakaro dalyvių stoję „CRAFT bearings“ komandos vyrai išmaltoje ir dar lyderius klampinusioje trasoje praleido daugiau nei 10 val., finišą pasiekė, tačiau susidūrė su atsinaujinusia variklio temperatūros problema.
Nepaisant to, jog į finišą 10-ąjį kartą Dakare dalyvaujančio A. Juknevičiaus bolidas atriedėjo jau aklinoje tamsoje 6 val. vietos laiku, lietuviai nemenkai pasigerino savo pozicijas. Startavę paskutinieji iš 82-osios vietos, A. Juknevičius ir D. Vaičiulis finišą pasiekė 49-oje vietoje. Kaip teigia lenktynininkai, ši vieta, galėjo būti ir geresnė, jei ne atsinaujinusios bėdos ir tamsa.
„Paskutinius kilometrus važiavome aklinoje tamsoje, todėl apie jokį greitį jau nebuvo galima kalbėti. Visą diena turėjome nuolat stoti dėl matomumo – po mano kūlverstuko mašinoje nebėra sandarumo, todėl tokioje dulkinoje, smėlėtoje trasoje visos dulkės sulenda į saloną, ir mes nematome nieko, net patys savęs, taip važiuoti negalim, – baltu dulkių sluoksniu pasidengusiu veidu finiše pasakoja Antanas Juknevičius. ¬– Variklis kaista, bet mažiau nei prieš tai, kadangi mechanikai spėjo pakeisti vieną variklio galvos tarpinę, bet šis variklis turi dvi, todėl tai, kad rytoj laukia ilgiausia diena Dakare ¬labai neramina – esame nežinioje.“
Dešimtis tūkstančių lietuvių prie išmaniųjų įrenginių ir kompiuterių ekranų vakar dieną prikausčiusi Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio Dakaro drama tęsiasi. Į maratoninį greičio ruožą paskutiniai iš visų Dakaro dalyvių stoję „CRAFT bearings“ komandos vyrai išmaltoje ir dar lyderius klampinusioje trasoje praleido daugiau nei 10 val., finišą pasiekė, tačiau susidūrė su atsinaujinusia variklio temperatūros problema.
Nepaisant to, jog į finišą 10-ąjį kartą Dakare dalyvaujančio A. Juknevičiaus bolidas atriedėjo jau aklinoje tamsoje 6 val. vietos laiku, lietuviai nemenkai pasigerino savo pozicijas. Startavę paskutinieji iš 82-osios vietos, A. Juknevičius ir D. Vaičiulis finišą pasiekė 49-oje vietoje. Kaip teigia lenktynininkai, ši vieta, galėjo būti ir geresnė, jei ne atsinaujinusios bėdos ir tamsa.
„Paskutinius kilometrus važiavome aklinoje tamsoje, todėl apie jokį greitį jau nebuvo galima kalbėti. Visą diena turėjome nuolat stoti dėl matomumo – po mano kūlverstuko mašinoje nebėra sandarumo, todėl tokioje dulkinoje, smėlėtoje trasoje visos dulkės sulenda į saloną, ir mes nematome nieko, net patys savęs, taip važiuoti negalim, – baltu dulkių sluoksniu pasidengusiu veidu finiše pasakoja Antanas Juknevičius. ¬– Variklis kaista, bet mažiau nei prieš tai, kadangi mechanikai spėjo pakeisti vieną variklio galvos tarpinę, bet šis variklis turi dvi, todėl tai, kad rytoj laukia ilgiausia diena Dakare ¬labai neramina – esame nežinioje.“