Aistros dėl socialinių garantijų
Praėjusią savaitę Europos Parlamente diskutavom apie praėjusio penktadienio Didžiosios Britanijos susitarimą dėl ES reformos. JK premjeras Davidas Cameronas tiki, kad specialaus statuso suteikimas Britanijai gali padėti išlaikyti šalį bendrijoje, piliečiams balsuojant dėl „Brexit“.
ES ir britų susitarimas rūpi ir mums. Ypatingai rūpi mūsų emigrantams, kurie šioje šalyje šiuo metu randa geresnes sąlygas kurti verslą, dirbti ir užsidirbti. Čia atvykę mūsiškiai prisideda prie britų ekonomikos augimo, dirba ir uždirba pensijas, kitas socialines garantijas, įskaitant išmokas vaikams, sau ir kitiems čia gyvenantiems. Taigi ir britams. Tačiau penktadienio susitarimas ir apie tai, kad JK turės teisę apriboti mokamas socialines išmokas imigrantams per pirmus ketverius metus nuo jų atvykimo. Suprantu britų nenorą mokėti, ką tik atvykusiems migrantams. Tačiau, mano nuomone, neteisinga, kad mokantiems mokesčius tik po keturių metų priklausys sąžiningai uždirbtos socialinės garantijos. Taip žmonės, kurie prisideda prie britų ekonomikos augimo, liks nuskriausti.
Nežiūrint į tai, liks britai ES, ar ne, aišku, kad Bendrijai reikia reformų. IIgalaikis sprendimas būtų vieningas Europos draudimo fondas. Toks mechanizmas padėtų mums kompensuotų protų praradimus. Turime gauti kompensacijas per vieningą Europos draudimą. Turim kalbėti apie pensijų fondų ES sujungimą.
Signalas Lietuvai apsispręsti
Nepaisant visų susitarimų, britai balsuos birželio 23 d. dėl šalies išėjimo iš ES. Lietuvai ir ES būtų smūgis prarasti Didžiąją Britaniją Europos bendrijoje. Netektume stipraus partnerio, kuris labiausiai iš didžiųjų ES valstybių narių kartu su Baltijos šalimis pasisako už vieningą rinką. Tai sąjungininkas, su kuriuo mūsų pozicijos sutampa dėl barjerų verslui šalinimo ir ekonominio bendrijos konkurencingumo priemonių. Be to, nepritaria mums skaudžiai kertančiam Prancūzijos, Vokietijos ar kitų valstybių narių protekcionizmui.
Su britais randam bendrą kalbą ir dėl to, kiek pavojingas yra Putinas. Priminsiu, kad ES suteikė tai, ko nesugebėjo jokios kitos tarptautinės sutartys: Europa nekariauja. Jeigu JK apsispręstų išeiti, stipriai keistųsi geopolitinė situacija ne tik bendrojoje ekonomikoje, bet ir saugumo srityje. Su Rusija jie derėtųsi atskirai.
Tačiau mes neturime sėdėti ir panikuoti. Vyriausybė privalo priimti skubius sprendimus ir ieškoti sąjungininkų. Todėl premjeras turi suburtis specialistus, kurie padėtų Lietuvai ruoštis „Brexit“ pasekmėms.
Mes negalime likti vieni. Turime sau atsakyti, kokiu keliu einame, formuoti savo bendraminčių bloką ES. Ar vienijame Baltijos ir Skandinavijos šalis? Ar kyla Lietuvai grėsmė eiti orbanizacijos keliu? Ar liekame su euru, ar išeiname ir nebedalyvaujame tokiuose projektuose, kaip Graikijos traukimas iš bankroto? Ar dirbam dėl rimtų struktūrinių reformų savo šalyje ir visoje ES? Koks planas ir kaip finansuosime tai, kas jau numatyta, jeigu sumažės ES struktūrinė parama?
Valdantieji nuolat laukia, kas ką nuleis. Ši situacija – ne laikas ir ne vieta laukti. Laikas Lietuvai būti iniciatyviai, nes už mus sužais kiti. Kol kas Lietuva nekalba ir nekovoja. Tuo metu visi dirba. Štai ir Čekija prabilo apie „Czexit“.
Emocijos vs argumentai
„Ne“ scenarijus – labai realus. Vien ko verti itin populiaraus Londono mero Boriso Johnsono raginimai balsuoti prieš narystę ES. Nors akivaizdu, kad šio politiko kampanija yra skirta būsimiems Torių (konservatorių) lyderio rinkimams, tai jį tik dar labiau motyvuoja organizuoti aistringą kampaniją. Ekonomistai apskaičiavo, kad, „Brexit“ atveju, 2017 m. viduryje nuo šalies BVP augimo būtų nubraukta 1-1,5 procentinio punkto. Iš kitos pusės, kasdien stebiu finansų rinkas, judėjimus tarptautinėse platformose. Didžiajai Britanijai vienas svarbiausių aspektų yra tarptautinės prekybos sutartys. JK daug investuoja į santykius su Kinija. Intensyviais tempais stiprina įtaką ir verslo santykius tose šalyse, kuriose yra augimas, naujojo pasaulio šalyse. Su Kataru, kitomis Islamo šalimis, kuriose turi gerus ryšius, ar tose, kur yra daug galimybių ir išteklių, kaip Egiptas. Prognozuočiau jų aktyvesnį grįžimą į tą pačią Indiją. Tačiau, aišku viena, kad derėtis ES sudėtyje jiems būtų efektyviau.
Galbūt tam tikrą vaidmenį referendumo diskusijoje suvaidins Škotija, jau dabar duodanti indikacijas dėl galimybės atnaujinti išėjimo iš JK referendumą. Tačiau faktas tai, kad emocijos abiejose stovyklose gali nustelbti racionalius argumentus. Britams tiesiog yra atsibodusi Briuselio valdžia ir jie nori reformų. Tai yra tik laiko klausimas, kada tai turėjo išsiveržti.
Vietoj panikos – sprendimai reformuoti ES
Kaip turėtų balsuoti Didžiajai Britanijai – patarti ne mums. Sprendžia britai. Mes privalome analizuoti ir išnaudoti situaciją pokyčiams. Tokios ekonomiškai svarbios narės išėjimas padėtų rimtai išjudinti prisnūdusią Europą. Gal tuomet nebūtų apetito žaisti su Graikija. Tai rimtas signalas įtvirtinti vieningą ES vidaus rinką, sustabdyti valstybių kišimąsi į verslą, ypatingai nekonkurencingų verslų subsidijavimą. Taip pat eliminuoti protekcionzimą, ekonomiškiau dirbančių diskriminaciją. Norėdama konkuruoti su JAV, augančiomis Azijos rinkomis, ES privalo sutelkti investicijas inovacijoms ir į ateitį orientuotoms skaitmeninėms technologijoms.
Pasitraukus britams sustiprėtų Prancūzija ir Vokietija. Būtų sunkiau kurti atvirą vidaus rinką, šalinti protekcionistinius barjerus, kurie vis dar įsigalėję dalyje ES valstybių narių. Todėl ES būtinai reikia pertvarkų. Vien dėl to „Brexit“ diskusija yra gerai. Galbūt išjudins apsnūdusį ES biurokratinį mechanizmą.
