E-balsavimas – tai sprendimas, kuris, pasirūpinus visu įmanomu saugumu, padės Lietuvai tapti šiuolaikiškesne. Negaliu pateisinti politikų, kurie trypčioja ir siekia stabdyti šalies pažangą.
Neišnaudotos galimybės
Elektroninis balsavimas – tai ne tik galimybė įtraukti kuo daugiau piliečių į demokratinį valdžios rinkimą. Kuo daugiau turėsime e-sprendimų, tuo labiau Lietuva išsiskirs pasaulyje. Šalis taps konkurencinga, jeigu skaitmeninėje erdvėje išnaudosime visus pajėgumus. Globaliame pasaulyje laimės tie, kurie bus internete. Kurs e-verslus, naudosis e-valdžios paslaugomis ir rinks ją e-balsavimu.
Mes neturime dairytis į Prancūziją ar panašias Europos šalis. Lietuva nei dydžiu, nei istorine praeitimi jų nepasivys. Jeigu aklai seksime jų pėdomis, mes niekada neprogresuosime. Turime išsišokti, išsiveržti į priekį ir daryti ne taip kaip visi. Turime pasitikėti savimi ir savo galimybėmis sukurti geriausią sprendimą šioje srityje. Lietuviai jau ne kartą parodė lyderystę technologijų srityje, turime pasaulinio lygio IT specialistus, neabejoju, jog galime sukurti pažangią e-Lietuvą.
Įtraukime išvykusius
Vienuolikos metų vienas išvykęs į Australiją, daugiau nei dvidešimt metų gyvenau ne Lietuvoje. Tačiau visą gyvenimą man rūpėjo mano gimtinė, sekiau įvykius šalyje, jaudinausi dėl nepriklausomybės, dėl šalies judėjimo į priekį. Visada norėjau dalyvauti šalies gyvenime kad ir kur begyvenau – ar Australijoje, ar Honkonge, ar Londone. Visada žinojau, kad grįšiu ir prisidėsiu prie šalies klestėjimo.
Patikėkite, daugelis dabar taip vadinamų emigrantų taip pat jaudinasi dėl Lietuvos likimo. Daugelis jų nori spręsti, kokia bus Lietuva, kokia renkama valdžia, į kokią šalį jie grįš. Dirbdamas Europos Parlamente Briuselyje ir Strasbūre, dažnai bendrauju su čia besidarbuojančiais kraštiečiais ir žinau iš pirmų lūpų, jog visi nori tarti žodį, kaip yra ir bus tvarkomasi Lietuvoje. Visi svajoja čia grįžti. Politinė izoliacija tikrai nepaskatins to padaryti.
Simbolinis žingsnis
Manęs ne kartą klausė, jeigu reikėtų rinktis, ar, visų pirma, padidinti pensijas, skirti didesnį finansavimą kariuomenei ar didinti atlyginimus mokytojams. Mano atsakymas – viską galima padaryti, jeigu padidintumėme viešojo sektoriaus darbo efektyvumą ir sumažintumėme išlaidas visam viešajam administravimui. E-balsavimo piliečiams įteisinimas yra dar vienas simbolinis žingsnis link didesnio efektyvumo, greitesnių sprendimų.
Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Estija dabar žinoma visame pasaulyje dėl savo skaitmeninės plėtros. Perkėlę gausą viešųjų paslaugų į internetą, jie sumažino barjerus veikti verslui, palengvino galimybes piliečiams dalyvauti valdymo procesuose, sutelkė pajėgas į šalies kibernetiniam saugumui užtikrinti. Šiandien neįmanoma nepavydėti estams beveik dvigubai didesnio vidutinio atlyginimo, kuris 2014 m. antrąjį ketvirtį siekė 3532 Lt (1023 eurų), ar trečdaliu didesnės senatvės pensijos – 1205 Lt (349 eurų).
Siauri partiniai interesai svarbiau?
Balsavimo rezultatai Seime dėl įstatymo, atvesiančio Lietuvą į naują pažangos etapą, tuo pačiu metu kėlė ir teigiamas, ir neigiamas emocijas. Pastaruoju metu buvau beveik patikėjęs konservatorių ryžtu žvelgti į ateitį. Ta viltis žlugdoma. Dauguma konservatorių parlamentarų balsavo prieš arba susilaikė dėl e-balsavimą įteisinančio įstatymo.
Išvada tik viena – konservatoriai galvoja tik apie savo rinkėją, bet ne apie Lietuvą. Net nuolat dėl ne itin ryžtingų sprendimų kritikuojami socialdemokratai, dalis kitų ir kontraversiškų politikų pasiryžo palaikyti sprendimą, kuris apsunkina galimybes pirkti balsus, į valstybės valdymą įtraukia daug daugiau rinkėjų nei iki šiol.
Pritariu prieš kelis metus išsakytai kolegos Eligijaus Masiulio minčiai, kad užuot XXI amžiuje darę visuomenės gyvenimą patogesnį ir atvėrę kelius moderniausioms technologijoms, dalis politikų iki šiol bando visus grąžinti į XIX amžių.
Dar šią savaitę Taline susitiksiu su Estijos valdančiąja Reformų partija. Neabejoju, jog iš jų patirčių reikia pasimokyti, kaip nestabdyti šalies pažangos, o vesti ją į priekį.
A.Guoga 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą Liberalų sąjūdžio sąraše kandidatavo antru numeriu ir surinkęs 97907 balsus išrinktas EP nariu. Europos Parlamente jis priklauso Liberalų ir demokratų už Europą (ALDE) frakcijai.
