Ką daryti, kai prieš akis įtartinas paketas: narkotikai ar tiksinti bomba? Eksperimento metu paaiškėjo, kad dauguma praeivių, pastebėję tai, kas gali kelti grėsmę, dėl pavojaus nesuka galvos. Judriausiose Šiaulių vietose palikta narkotinių medžiagų imitacija sudomino tik porą vyriškių. Pareigūnai perspėja: apie įtartinus radinius reikia pranešti.
Netikri narkotikai
Pasiruošimas mūsų eksperimentui neužtruko. Tereikėjo vaistinėje nupirkti du dešimties mililitrų medicininius švirkštus ir nuimti adatas, nupirkti gliukozės su vitaminu C tablečių ir kiek padailinti jų išvaizdą.
Taip pat pravertė tuščias vaistų buteliukas nutrintomis etiketėmis ir polietileninis maišelis su šiek tiek kvietinių miltų.
Visa tai išdėliota ant raudono, dėmesį patraukiančio maišelio.
Imitacija atlikta visiškai nekenksmingais daiktais.
Narkotikus vartojęs asmuo turbūt būtų atpažinęs klastotę, tačiau eiliniam praeiviui iš pirmo žvilgsnio turėjo kilti įtarimų.
Abejingai – pro šalį
Eksperimentą pradėjome aikštėje prie Šiaulių miesto savivaldybės. Piketuotojams dėl šilumos punktų priežiūros tarifų dar nespėjus išsiskirstyti, ant suoliuko padėjome pirmąjį masalą.
Aktyvūs piliečiai, ką tik piketavę, skirstėsi ir neatkreipė dėmesio į raudoną maišelį su švirkštais ir neaiškiomis medžiagomis.
Suoliukas su įtartinomis medžiagomis buvo prie pat tako, vedančio į Tilžės gatvę, pro jį praėjo nemažai žmonių: ir kolegijos absolventai, nutarę įsiamžinti prie fontano aikštėje, ir jaunos šeimos, atėjusios pasivaikščioti su mažais vaikais.
Sudomino, bet nesujaudino
Dauguma praeivių atkreipdavo dėmesį į maišelį, atsisukdavo, kai kurie net sulėtindavo tempą, kad geriau įsižiūrėtų, tačiau niekas nesustojo jų išmesti į šalia esančią šiukšlių dėžę ar paskambinti policijai.
Aštuonioliktą eksperimento minutę vyresnio amžiaus moteris prisėdo ant gretimo suoliuko ir išsitraukusi mobilųjį telefoną ėmė kažkam skambinti. Gal moteris nusprendė iškviesti policiją? Ne, pašnekėjusi kelias minutes ji atsistojo ir, nulydėjusi paketą įtariu žvilgsniu, nuėjo.
Tuo metu aikštėje žaidė keli mažamečiai vaikai.
Nusprendė pasivaišinti
Keturiasdešimt minučių prabėgo be didesnių netikėtumų. Žmonės eidami tik nužiūrėdavo imitaciją.
Į aikštę atėjo du vyriškiai. Iškart pasuko link suolo su raudonu maišeliu. Prisėdę šalia apžiūrėjo netikėtą radinį, apieškojo maišelio vidų.
Vienas jų kažką įsidėjo į burną ir uždainavęs nuėjo. Kitas, kiek ilgiau pasėdėjęs, taip pat atsistojo ir nusekė iš paskos.
Nebeliko ne tik gliukozės tablečių – vyrai nusinešė ir kvietinių miltų maišelį.
Visiškai ignoravo
Gliukozės tablečių dar buvo likę, todėl atnaujinome eksperimentą judriame pėsčiųjų bulvare. Pro paketėlį praėjo žymiai daugiau žmonių, bet reakcijos buvo daug santūresnės. Dauguma praeivių net neatsisukdavo.
16 valandą, nuo lietaus jau gerokai sušlapusį maišelį su narkotikų imitacija perkėlėme į Kaštonų alėją.
Tačiau ir ten – jokios reakcijos.
Turėjo pranešti
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio viršininko Artūro Šliavo teigimu, žmonės neturėtų likti abejingi, radę įtarimą keliančių medžiagų.
„Protingas ir sąmoningas žmogus turi pranešti apie tokį radinį“, – sakė A. Šliavas.
Pasak pareigūno, skambinti galima nebūtinai policijai. Radus įtartiną radinį galima pranešti gaisrininkams ar medikams. Visos pagalbos komandos bendrauja tarpusavyje ir į vietą nukreips atitinkamus specialistus. Žmogui, iškvietusiam policiją, net ir paaiškėjus, kad medžiagos nepavojingos, negresia jokia atsakomybė.
„Panašių pranešimų policija sulaukia gana retai. Dažniausiai tai būna po kokio įvykio ar sprogimo užsienyje, kartais ir mūsų šalyje. Dažniausiai pranešama įtariant, kad tai gali būti sprogstamosios medžiagos“, – paaiškino A. Šliavas.
FAKTAI
Prieš metus pristatytoje ataskaitoje „World Drug Report 2011“ buvo skelbiama, kad visame pasaulyje apie 210 milijonų žmonių (4,8 proc.) 15-64 metų bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių yra piktnaudžiavę narkotikais ir šis įprotis per metus sukelia apie 200000 asmenų mirčių.
Remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2011 metų statistinio biuletenio duomenimis, kanapes bent kartą gyvenime vartojo 23,2 procento 15-64 metų europiečių (tai sudaro apie 78 mln. Europos gyventojų). Per pastaruosius 12 mėnesių kanapes vartojo apie 6,7 procento, per paskutiniąsias 30 dienų – apie 3,6 procento 15-64 metų europiečių.
Lietuvoje labiausiai tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra paplitęs kanapių vartojimas: bent kartą gyvenime kanapių yra vartoję 11,9 procento, per pastaruosius 12 mėnesių – 5,6, per paskutiniąsias 30 dienų – 1,2 procento gyventojų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys
Narkotikų platinimas ir vartojimas Šiauliuose
Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Šiauliuose nustatyta 18 su narkotikų vartojimu ir platinimu susijusių atvejų. Pernai per tą patį laikotarpį nustatyti 25 tokie atvejai. Tačiau šie skaičiai nebūtinai tiksliai nurodo kvaišalų vartojimo ar platinimo tendencijų mažėjimą, nes tai – latentiniai, sunkiai matomi ir užfiksuojami nusikaltimai.
Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki penkiolikos metų (pagal kvaišalų kiekį), už narkotinių medžiagų laikymą be tikslo platinti – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.