• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ant 30 milijonų eurų kainavusios ligoninių ir poliklinikų elektroninių paslaugų sistemos krenta korupcijos šešėlis. Kontrolieriai aiškina, kad elektroninių receptų, ligos istorijų, pažymų sistemai ne tik trūksta kokybės, bet ir jų įdiegime pinigai galimai buvo skirstomi neskaidriai. Kontrolieriai dėl galimo piktnaudžiavimo ir korupcijos net kreipėsi į STT pareigūnus.

Ant 30 milijonų eurų kainavusios ligoninių ir poliklinikų elektroninių paslaugų sistemos krenta korupcijos šešėlis. Kontrolieriai aiškina, kad elektroninių receptų, ligos istorijų, pažymų sistemai ne tik trūksta kokybės, bet ir jų įdiegime pinigai galimai buvo skirstomi neskaidriai. Kontrolieriai dėl galimo piktnaudžiavimo ir korupcijos net kreipėsi į STT pareigūnus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Elektroninės paslaugos Lietuvos gydymo įstaigose kuriamos nuo pat 2005 metų. Per tris diegimo etapus išviso į jas investuota beveik 40 milijonų eurų.

REKLAMA

Nuo pat šių paslaugų kūrimo pradžios neišvengta klaidų. Per pirmus du etapus valstybė tiesiog iššvaistė 10 milijonų eurų, bet tuo problemos nesibaigė. Naujausio audito duomenys atskleidžia, kad 30 milijonų kainavusiame trečiajame paslaugų diegimo etape gydymo įstaigos iš klaidų nepasimokė. Anot kontrolierių, pinigai vėl leidžiami neatsakingai, betiksliai ir neapskaičiuotai.

REKLAMA
REKLAMA

„Sistema kurta tais lietuviškais vadovaujantis principais, tai turime pinigų ir darome, bet negalvojame apie tai, kad po to sistemą reikės išlaikyti, tą sistemą reikės palaikyti, ją reikės administruoti, ją reikės prižiūrėti“, - sako Valstybės kontrolės atstovė Živilė Simonaitytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Auditą atlikę kontrolieriai juokiasi, kad elektroninės gydymo paslaugos kuriamos atbulai. Esą pasitaiko atvejų, kai pirmiau sukuriamos elektroninės paslaugos, o tik po gydytojams perkami kompiuteriai ir organizuojami mokymai.

Abejonių kelia ne tik logikos trūkumas, bet ir neskaidrūs viešieji pirkimai. Anot kontrolierių, dalis galimai korumpuotų gydymo įstaigų sugebėjo nusipirkti nereikalingų paslaugų už 2 milijonus eurų, o jų skelbiamus konkursus sugebėjo laimėti tos pačios įmonės. Šia informacija susidomėjo ir STT pareigūnai.

REKLAMA

„Žiūrint į pavadinimus, į veikiančius asmenis, į savininkus mums tikrai kyla įvairių minčių, kodėl būtent tokie buvo projektai ir kaip jie buvo laimėti“, - teigia Ž. Simonaitytė. Nors STT pareigūnai tyrimo nepradėjo, tiek Seimo narių, tiek su korupcija kovojančių organizacijų tokios audito išvados nestebina.

REKLAMA

„Atrodo taip, kad įsisavinam pinigus, kartais galbūt kyla įtarimų, kad tie pinigai netgi yra kažkur tai įsisavinami kažkieno tai. Ir todėl ta sistema neveikia“, - svarsto Seimo narė Agnė Bilotaitė.

40 milijonų eurų istorija nesibaigia. 2015–2025 metais Lietuva iš Europos sąjungos gaus dar beveik 30 milijonų eurų. Kol pirkimus prižiūrinti Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad šį kartą pinigai nebus švaistomi, rinkos analitikai išviso abejoja tokių projektų nauda.

Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų