Lietuva ir Lenkija gali tapti svarbiausia varomąja jėga perspektyviame Europos Sąjungos Vidurio ir Rytų Europos regione. Tai ketvirtadienį Varšuvos universitete pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
"Visas šis dinamiškas regionas, vadinamas Vidurio ir Rytų Europa, gali tapti vienu iš perspektyviausių Europos Sąjungos regionų. Jau dabar čia fiksuojamas vienas iš sparčiausių Europoje ūkio augimų, čia plaukia Europos, JAV ir kitų šalių investicijos", - teigė su dviejų dienų darbo vizitu Lenkijoje viešintis A.Valionis.
Ministras savo kalboje taip pat pabrėžė transatlantinio dialogo svarbą Lietuvos ir Lenkijos saugumui.
A.Valionio teigimu, "Euroatlantinei bendruomenei reikia išmintingų sprendimų. Tikimės, kad glaudėjant ir spartėjant Europos valstybių integracijai, Europos Sąjungos ir JAV užsienio politika išliks atvira, koordinuota, ginanti mūsų bendrąsias vertybes ir interesus. Tik šiuo keliu eidami užtikrinsime transatlantinio ryšio gyvybingumą".
Lietuvos URM vadovas taip pat teigė, kad ir ateityje teisę į narystę Europos Sąjungoje turėtų visos šalys, siekiančios integruotis į europines ir transatlantines struktūras ir įgyvendinančioms narystės kriterijus.
"Naujosioms Europos Sąjungos ir NATO valstybėms tenka svarbi užduotis. Reikia stiprinti solidarumo dvasią ir visokeriopai remti mūsų partneres, siekiančias įsijungti į Europos ir Atlanto bendruomenę", - sakė A.Valionis.
Jis teigė, kad būtina tęsti ir stiprinti unikalią Vilniaus dešimtuko - pakviestųjų į NATO ir narystės Aljanse siekiančių šalių - bendradarbiavimo patirtį ir paragino gaivinti Lenkijos prezidento Aleksandro Kwasniewskio (Kvasnevskio) pasiūlytą Baltijos valstybių ir Višegrado grupės - Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos - bendradarbiavimo modelį, vadinamąją Rygos iniciatyvą.
"Galbūt metas sušaukti naują viršūnių susitikimą, nustatysiantį gaires tolesniam regiono bendradarbiavimui?", - retoriškai klausė A.Valionis.
Jis pažymėjo būtinybę plėtoti santykius su "naujaisiais kaimynais" - Ukraina, Baltarusija, Pietų Kaukazu, teigė, jog Rusijos dalyvavimas Europos gyvenime "negali apsiriboti vien tik instituciniais ar infrastruktūriniais sprendimais".
Visos suinteresuotos šalys į tarpusavio santykius turėtų pažvelgti plačiau ir pragmatiškiau - kaip ir bendradarbiaujant su Kaliningradu. Kuo sėkmingesnė šio regiono raida, tuo sėkmingesnis ir Europos Sąjungos bei Rusijos dialogas", - sakė A.Valionis.
A.Valionis pastebėjo, jog ekonominius ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos intensyvinti kliudo objektyvios priežastys.
"Nuo Varšuvos iki Vilniaus - arčiau, nei iki Berlyno, tačiau kas tuo patikėtų, sugaišęs kelyje dešimt ar daugiau valandų?", - klausė ministras.
Jis pasidžiaugė, kad įsisenėjusią susisiekimo tarp Lietuvos ir Lenkijos problemą išspręsti galintys greitkelių ir geležinkelių projektai aptariami ne tik specialistų, bet ir aukščiausiu politiniu lygiu, tuo tarpu Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių pastangomis geležinkelio projektas "Rail Baltica" Europos Komisijai pateiktas kaip vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos projektų.
A.Valionis Lenkijoje programoje taip pat susitiks su Lenkijos prezidentu A.Kwasniewskiu, užsienio reikalų ministru Wlodzimierzu Cimoszewicziumi (Vlodzimežo Cimoševičiumi), kitais aukštais šios šalies pareigūnais.
Penktadienį A.Valionis dalyvaus Lenkijos prezidento rūmuose rengiamoje iškilmingoje NATO prisijungimo protokolų ratifikacinių raštų pasirašymo ceremonijoje ir steigiamojoje garsaus lenkų kilmės JAV politologo Zbigniewo Brzezinskio (Zbignevo Bžezinskio) forumo konferencijoje "Strateginiai klausimai naujojoje Centrinėje ir Rytų Europoje".
BNS
