Plačiau apie tai pasakoja Raminta Rupšienė, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė, leidyklos „Šviesa“ anglų kalbos ugdymo priemonių autorė. Kalbų besimokantys vaikai lenkia bendraamžius
„Žmogaus kalbos raidą tyrinėjantys mokslininkai sutaria dėl teigiamo ankstyvosios kalbos poveikio pažintinių procesų vystymuisi. Kritinis mąstymas, kūrybiškumas, lankstumas ieškant sprendimų – tai tik keletas tyrėjų nurodytų pažintinių gebėjimų, kuriais pasižymi ankstyvojoje vaikystėje su užsienio kalba supažindinti vaikai.
Be to, jau nustatyta, kad šie vaikai pranoksta savo bendraamžius ne tik kalbiniais, bet ir matematiniais gebėjimais. Taigi kalbos mokymasis yra ne tik verbalinių įgūdžių tobulinimas, bet visą pažinimo kompetenciją plėtojantis procesas“, – teigia mokytoja R. Rupšienė.
Daug tėvų pastebi, kad maži vaikai mėgsta užtraukti girdėtą melodiją su pačių susikurtais ir tik jiems suprantamais žodžiais.
Pasak ugdymo priemonės autorės, dėl tokio kalbinio smalsumo ir šiam amžiaus tarpsniui būdingo imlumo vaikai itin lengvai mokosi naujos užsienio kalbos. Tyrimais įrodyta, kad kalbos centrai smegenyse aktyviausiai vystosi dar iki vaikui pradedant lankyti mokyklą, tad lengviausiai užsienio kalbos mokomasi ir geriausių rezultatų pasiekiama nepradėjus lankyti mokyklos – iki septynerių metų.
Kalbos pamokos apima daug dalykų
Pedagogė skuba nuraminti tėvus ir auklėtojus, nerimaujančius, kad užsienio kalba ankstyvojoje vaikystėje sutrukdys geriau išmokti gimtąją kalbą. Pasirodo, atvirkščiai – ankstyvojo užsienio kalbų mokymosi nauda bendrai vaiko raidai yra teigiama ir daugialypė. Nauja kalba pristato naują kultūrą, skatina vaikus būti atvirus, tolerantiškus, kartu ugdomas ir pozityvus požiūris į kalbos mokymąsi.
„Sėkminga ankstyvoji pažintis su užsienio kalba suteikia vaikams pasitikėjimo savimi, entuziazmo mokytis kalbų ir mokykloje. Svarbu ir tai, kad anksčiau užsienio kalbos pradėję mokytis vaikai gali tikėtis tapti tobulesniais jos vartotojais gerokai vėliau, kai jau taps suaugusiaisiais.
Globalizacijos procesai neleidžia abejoti, kad anglų kalbos ir net kelių kitų užsienio kalbų mokėjimas bus būtinas sėkmingai karjerai. Ir nors kalbų mokymasis ikimokykliniame amžiuje atrodo kaip nerūpestingas žaidimas, tai padeda svarbius pamatus ateičiai. Anksti su užsienio kalba užmezgę ryšį vaikai be didelių pastangų ir patys to nepastebėdami lavina tartį, intonaciją, plečia žodyną, įsisavina kalbines konstrukcijas ir jų nepamiršta arba vėliau gali greitai prisiminti“, – teigia autorė.
Vaikai mokosi kitaip negu suaugusieji
R. Rupšienė, remdamasi didele darbo su vaikais patirtimi, skatina nepamiršti, kad kalbos mokosi vaikai. Tad žengiant pirmuosius kalbos pažinimo žingsnius ir organizuojant kalbos mokymąsi ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėse itin svarbu pasirinkti šiam amžiaus tarpsniui tinkamus mokymo metodus. Jais pedagogė mielai dalijasi išleistoje mokytojo knygoje.
„Mokomųjų veiklų pagrindu turi tapti žaidimas, aktualūs siužetai ir personažai. Pavyzdžiui, tokiu principu buvo sukurtas komplektas „Let‘s go with BO!“. Smalsusis bebriukas BO vaikus kviečia į trisdešimt aprašytų susitikimų ir įdomiai pristato dvylikos skirtingų temų anglų kalbos žodyną“, – pasakoja mokytoja.
Pamokos pabaigoje labai svarbu atlikti įsivertinimo užduotis. R. Rupšienės sumanymu, vaikai gali „matuoti“ savo pažangą spalvindami bebriuko BO užtvanką. Pasak autorės, su mokymo priemonių pagalba, penkiamečius su anglų ar kita užsienio kalba supažindinti gali tiek anglų kalbos specialistai, tiek ir tos kalbos pagrindų turintys priešmokyklinio ugdymo pedagogai ar tėveliai.
