Pareigūnų pranešime sakoma, kad iki lapkričio 30 dienos yra draudžiami visi vieši susirinkimai, šalyje tebegaliojant nepaprastajai padėčiai po liepos 15-osios nepavykusio perversmo.
Jame sakoma, kad šis sprendimas buvo priimtas, „kad būtų užtikrintas žmonių saugumas ir viešoji tvarka“.
Gubernatoriaus biuras, atsakingas už saugumą visoje sostinėje ir provincijoje, nurodė gavusi žvalgybos informacijos, kad „uždraustos teroristinės organizacijos planuoja veiksmus mūsų provincijoje“.
Šios organizacijos nebuvo įvardytos, bet pranešime sakoma, kad jos galbūt planuoja atakas susirinkimuose ir viešosiose demonstracijose.
Per pastaruosius metus sostinę sudrebino ištisa virtinė atakų, dėl kurių kaltinami džihadistai ir kurdų kovotojai.
2015 metų spalio 10 dieną 103 žmonės žuvo, kai mirtininkai sprogdintojai, siejami su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS), detonavo bombas tarp prokurdiškų taikos aktyvistų, planavusių surengti eitynes šalia pagrindinės Ankaros traukinių stoties.
Mažiausiai 30 žmonių žuvo per išpuolį sostinėje 2016 metų vasario 17 dieną, o dar 37 gyvybių pareikalavo tų pačių metų kovo 13-osios sprogdinimai, už kuriuos atsakomybę prisiėmė viena radikali kurdų ginkluota grupuotė.
Be to, Ankara buvo pagrindinis liepos 15-osios nepavykusio perversmo organizatorių taikinys. Dėl šio pučo Turkijos vyriausybė kaltina JAV gyvenantį musulmonų pamokslininką Fethullah Guleną.
Savaitgalį įtariamas „Islamo valstybės“ mirtininkas susisprogdino pietrytiniame Gaziantepo mieste per antiteroristinį reidą. Per šį incidentą žuvo trys policininkai, nurodė pareigūnai.
Keliomis valandomis vėliau kitas savižudis sprogdintojas panaudojo detonavo bombą ir žuvo, bet kitų aukų buvo išvengta.
