Nuo šių metų rugsėjo visi šalies pradinukai privalomai bus mokomi užsienio kalbos. Didžioji dauguma antraklasių jau ir seniau taip mokėsi, tačiau pasirinkimo teisę prarasiantiems tėvams baimę kelia per didelis mažųjų pečius užgriūsiantis krūvis, o specialistai prabyla apie prastėsiančius gimtosios kalbos įgūdžius.
Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė diskusijas vadina juokingomis, nes programa parengta seniai. Ją aptarti laiko buvo bent porą metų, tačiau kalbos užvirė tada, kai parašai padėti ir rugsėjį prasidės mokymas.
K.Paltaroko gimnazija turi užsienio kalbos mokymo tradicijas, šioje švietimo įstaigoje anglų kalba nuo antros klasės tikrai nebus naujiena. Direktorė teigė, kad mokymas nebuvo privalomas, bet – labai populiarus. Užsienio kalbos atsisakydavo vos dviejų–penkių vaikų tėveliai iš klasės. Todėl lietuvių kalbos modulį, alternatyvą anglų kalbos mokymui, tekdavo sudaryti iš visų antrųjų klasių.
G.Gailiūnienė sakė, kad, užvirus ginčams, gimnazijos logopedė ir specialioji pedagogė specialiai domėjosi, ar nenukenčia gimtosios kalbos žinios, pradėjus mokytis kitų kalbų anksčiau.
„Tokio amžiaus vaikai labai imlūs, kitos kalbos mokymas gimtajai kalbai netrukdo“, – įtarimus atmetė direktorė. Priešingai – ankstyvojo užsienio kalbos mokymo atsisakiusiems mokiniams ketvirtoje klasėje, kai užsienio kalba jau yra privaloma visiems, gerokai sunkiau prisivyti savo bendraamžius.
„Skirtumas labai pastebimas, nesimokiusiems vaikams daug sunkiau, mes turėdavome atskirti, daryti kitą grupę“, – pasakojo G.Gailiūnienė. Specialistų nestokojanti mokykla jau užaugino sustiprintai anglų kalbos besimokiusiųjų laidų, pagal brandos egzaminų anglų kalbos rezultatus gimnazija trečius metus patenka į geriausiųjų dešimtuką.
Pasak direktorės, svarbu ne tik, ar anksti pradėsi vaikui diegti naujas žinias, bet ir kokį metodą tam pasirinksi. Pradinukai geriausiai mokosi, kai užsienio kalba jiems pateikiama kaip žaidimas.
Bijo dėl silpnesniųjų
Į Senvagės vidurinę mokyklą du pradinukus vaikus leidžianti Ingrida Moisejeva džiaugiasi, kad jau antrą klasę baigianti dukra Gerda mokėsi anglų kalbos. Jai sekasi puikiai, o lietuvių kalbos rezultatai nė kiek nesuprastėjo.
Tačiau gabią dukterį turinti jauna mama iš mokytojų žino, kad Gerda imlumu lenkia bendraklasius. Kad klasėje mergaitė nenuobodžiautų, I.Moisejeva jai perka papildomų užduočių knygelių.
Visai kitokios pozicijos mama laikosi dėl sūnaus Oreto. Berniukui mokslai sekasi prasčiau nei vyresnėlei sesei, kur kas labiau nei sėdėti pamokose jam patinka šokti.
„Berniukas eis į antrą klasę. Jei užsienio kalba nebūtų privaloma, nebūčiau jo leidusi mokytis. Man atrodo, kad per anksti mokytis kitos kalbos, jis nėra toks imlus. Jei nesiseka, vaikas greitai supyksta ir viską meta“, – dėl sėkmingo anglų kalbos mokymosi abejojo I.Moisejeva.
Ji bijosi, kad mokytojai grupėse dirba su pirmaujančiais mokiniais, o tiems, kuriems sekasi prasčiau, teks kapanotis patiems.
Pradinukų mama apie rugsėjį įsigaliojančią tvarką sužinojo tada, kai vaikas iš mokyklos parnešė lapą. Jame reikėjo pažymėti, kokios kalbos mokymo tėvai pageidauja. Kitaip apie privalomą užsienio kalbos mokymą antraklasių tėvams pranešta nebuvo.
Mokytojų nebetrūksta
Privalomojo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programa patvirtinta prieš trejus metus, o turėjo įsigalioti 2008-aisiais. Tačiau pradžia atkelta į šių metų rugsėjį dėl užsienio kalbų mokytojų trūkumo. Užsienio kalbos pamokas gali vesti persikvalifikavę pradinių klasių mokytojai arba užsienio kalbų mokytojai, mokyti dirbti su mažiausiais mokinukais.
Panevėžio miesto švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Gabrėnienė patikino, kad Panevėžio mokyklos privalomam užsienio kalbų mokymui nuo rugsėjo visiškai pasirengusios – specialistų netrūksta. Miestas jokio ypatingo pasikeitimo nepajus, nes praktiškai visose mokyklose pradinukai ir taip buvo mokomi anglų kalbos nuo antros klasės.
Pradinių klasių mokiniams siūloma viena ar dvi užsienio kalbos, tačiau beveik visi tėvai išrenka vaikams anglų kalbą.
„Gėtės institutas labai agitavo už vokiečių kalbą, prancūzų ambasada taip pat rodė iniciatyvą, tačiau pas mus, kaip ir visoje Rytų Europoje, beveik visi tėvai renkasi anglų kalbą, tokia yra tendencija“, – paaiškino A.Gabrėnienė.
Jei atsiranda tėvų, norinčių, kad vaikai būtų mokomi vokiečių ar prancūzų kalbos, gali kilti problemų ne dėl specialistų, o dėl grupių sudarymo. Jai sudaryti reikia penkių mokinių gyvenvietės mokykloje, dešimties – miesto mokykloje.
Tiesa, kalbinti mokytojai tvirtina, kad moksleiviai, pirma pramokę kitos kalbos, o anglų pasirinkę kaip antrąją, savo bendramokslius, kurie angliškai mokėsi nuo antros klasės, pasiveja per kelerius metus. O pradėjus nuo anglų mokytis kitos užsienio kalbos yra gerokai sunkiau. Panevėžiečiai antrąja užsienio kalba dažniausiai renkasi rusų.
Lina RUMBUTYTĖ
