Lietuvos policiją persekioja depresija, alkoholizmas ir mirtinos lenktynės keliuose.
Praėjusią savaitę dėl Trakų policijos pareigūno Sigito Šostako sukeltos avarijos, per kurią žuvo žinoma Kauno gydytojų pora, o dar du žmonės buvo sužeisti, atsistatydino šalies policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.
Senos skaudžios klaidos kartojasi. Tai jau antrasis Lietuvos policijos vadovas po Vytauto Grigaravičiaus, kurio karjerą sužlugdė tarp provincijos miestelių patrulių plačiai paplitęs pomėgis nevaržomai kilnoti taurelę, o po to sėstis prie automobilio vairo ir važiuoti kur akys veda.
Visa atsakomybė – vadovams
Publikuojame išskirtinį pokalbį su V. Telyčėnu, iš kurio atsakymų į „Balsas.lt savaitės“ pateiktus klausimus – atvirų ir diplomatiškai nutylėtų – galima spręsti apie visuomenėje vyraujantį aukščiausiųjų politinių jėgų kišimąsi į vidaus reikalų sistemos užkulisius.
– Angelais sargais vadinami policininkai turi saugoti visų mūsų ramų poilsį, palaikyti rimtį miesto gatvėse, tačiau pastaruoju metu jie patys vis dažniau prasižengia, patenka į kriminalines suvestines. Kaip manote, kodėl pamažu policininkai praranda pusiausvyrą, tampa dirglūs, sukelia tragiškas avarijas?
– Sunku atsakyti į šį klausimą. Visuomenės pasitikėjimas policija pastaruoju metu didėjo gana smarkiai, tačiau jis dar nepasiekė tokio lygio, kaip senosiose Vakarų Europos šalyse, Skandinavijoje. Viena priežasčių turbūt yra bendra sunki ekonominė padėtis tiek mūsų šalyje, tiek policijoje, motyvacijos policijos sistemoje trūkumas.
– Ar neskaudu jums, ir kaip žmogui, ir kaip ilgamečiam policijos darbuotojui, kad tokiais atvejais būtent generaliniam komisarui tenka prisiimti atsakomybę dėl vieno nusižengusio policininko padarytos skaudžios nuodėmės?
– Mano nuomone, vadovai neturi atsakyti už kiekvieną pavaldinio pažeidimą. Tačiau toks atvejis – išskirtinis, jo padariniai labai skaudus, todėl mano sprendimas ir buvo prisiimti moralinę atsakomybę ir atsistatydinti.
Kitų vadovų atsakomybės klausimas bus sprendžiamas po vidinio patikrinimo.
Nelaimės nutraukia gerus darbus
– Ką ketinate veikti išėjęs iš policijos? Galbūt sulaukėte kokių nors pasiūlymų iš verslo struktūrose dirbančių buvusių kolegų?
– Apie tai dabar nenorėčiau kalbėti.
– Kas labiausiai patiko ir kas nepatiko pastaraisiais metais Lietuvos policijoje?
– Teigiamai vertinu kylantį visuomenės pasitikėjimą policija, gerėjančią padėtį eismo saugumo srityje. Manau, gerų rezultatų praėjusiais metais pasiekė ir kriminalinė policija.
Nesuklydome, kai 2008 metais iš esmės pakeitėme policijos valdymo sistemą ir sumažinome juridinių asmenų skaičių. Taip sutaupėme nemažai lėšų ir sugebėjome išgyventi per sunkmetį neatleisdami darbuotojų. Vis dėlto plačiau kalbėti apie kokius nors laimėjimus dabar nėra prasmės, nes ši tragedija nubraukia visus gerus darbus.
Aleksandrijos tragedija
Lietuva iki šiol nepamiršo 2007 metų lapkričio 7-ąją Aleksandrijos miestelyje (Skuodo r.) Skuodo policininko Sauliaus Pauliko sukeltos tragiškos avarijos. Tą rytą važiuodamas girtas juodu BMW su šėtono simboliką žyminčiu 666 registracijos numeriu, S. Paulikas suvažinėjo tris mažamečius vaikus ir pabėgo iš įvykio vietos.
Po kurio laiko Klaipėdos apylinkės teisme S. Paulikui skirta maksimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė ir priteistas milijoninis neturtinės žalos atlyginimas žuvusių vaikų artimiesiems. Tačiau uostamiesčio apygardos teismas bausmę sutrumpino metais ir žalos atlyginimą gerokai apkarpė – visoms trims vaikų netekusioms šeimoms priteisė po 150 tūkst. litų.
Po avarijos Aleksandrijoje savo noru iš aukščiausiųjų postų iškart pasitraukė du pareigūnai – tuometis šalies policijos vadovas V. Grigaravičius ir vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys. Sukrėsti žmonės degino žvakutes, rengė piketus prie policijos komisariatų visoje šalyje, siuntė žudikui policininkui prakeiksmus ir reikalavo teisingumo.
Šiandien V. Grigaravičius vadovauja saugos tarnybai „AS Double Invest“, kurios padaliniai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijos, Estijoje. Svarstoma galimybė artimiausiu metu pradėti bendrovės veiklą ir Baltarusijoje.
Į V. Grigaravičių kaskart kreipiasi dingusių artimųjų ieškantys žmonės, nuo jaunųjų kriminalinių gaujų teroro išvargę pasiturintys verslininkai.
„Kai teko trauktis iš policijos, buvo labai skaudu. Kartu pykau ant pareigūnų, kurie turėjo prisiimti atsakomybę už šią nelaimę. Pavyzdžiui, Aleksandrijos policijos komisaras net praėjus keleriems metams sėkmingai dirbo ir galiausiai išėjo į užtarnautą poilsį“, – prisiminė buvęs generalinis komisaras.
Paklaustas, ar po ketverių metų nenorėtų grįžti į policijos komisaro vietą, V. Grigaravičius šyptelėdamas atsakė: „Aš jau buvau. Užtenka. Tiesiai pasakysiu – nesinori sugrįžti į didėjančių problemų ratą. Be to, šiandien policija neturi prioriteto tarp politikų, tad labai sudėtinga vadovauti tokiai sistemai“.
Trūksta finansavimo
„Dalis nelaimių Lietuvoje siejama dėl tokių priežasčių: mažinamos socialinės garantijos, sumažėjęs finansavimas. Dažnai į policiją ateina dirbti žmonės be išankstinio parengimo, o tada pradedama vartoti alkoholį, imti kyšius“, – pastebėjo buvęs ilgametis policijos vadovas V. Grigaravičius.
Pašnekovo teigimu, JAV kadaise masinio nusikalstamumo pakilimas sutapo su menku policijos finansavimu, tad pareigūnai buvo pasiekę patį aukščiausią korupcijos lygį.
Vėliau nuspręsta imtis radikalių permainų – policininkams buvo suteiktos stabilios socialinės garantijos. Pareigūnai buvo susaistyti palankiomis sutartimis: palikus tarnybą, nusipelnę policininkai tapdavo visateisiais paskolos būdu įgytų namų savininkais.
Po tokių permainų gerokai sumažėjo korupcijos lygis JAV policijoje.
Geria arba nusižudo
Šalies policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas mano, kad policija serga tomis pačiomis ligomis kaip ir visa visuomenė.
„Sunki šalies ekonominė padėtis atsiliepia ir policijos sistemai. Pareigūnai dirba sunkų ir atsakingą darbą, jame nuolat patiria įtampą, jiems dažniau tenka tramdyti besipriešinančius asmenis, bendrauti su teisės pažeidėjais, nusikaltėliais, klausytis įvairių įžeidimų, replikų. O tai veikia jų pasąmonę“ – aiškino jis.
Psichologai sutinka, kad kasdienis įtemptas darbas policijos pareigūnams palieka tam tikrus randus.
„Tai viena labiausiai stresą patiriančių profesijų, tad alkoholis dažnai pareigūnams tampa atsipalaidavimo priemone. Ieškant svarių problemos priežasčių pirmiausia reikėtų pagalvoti apie galimas priemones, kurios kontroliuotų streso lygį. Priešingu atveju dar labiau padidės savižudybių skaičius tarp policininkų. Viskas, kas susiję su kelių eismo pažeidimais, policininkams lengviau nuo rankų nuslysta. Tai vienas kito dangstymas, nebaudžiamumas. O tai nė kiek neskatina valdytis“, – „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto bendrosios katedros docentas Visvaldas Legkauskas.
Jo teigimu, Vilniuje ir Kaune visus policininkus konsultuoja tik bemaž du trys psichologai.
Psichologijos docentas V.Legkauskas (nuotr. asmeninio albumo)
„Psichologinio konsultavimo galimybės dėl žmonių skaičiaus ribotos, todėl dirbama tik su tokiais, kurie ateina sakydami, kad nebegali, o likę paprasčiausiai eina gerti arba prie smilkinio priremia tarnybinį ginklą ir nusišauna, – mintimis dalijosi psichologas. – Dauguma policininkų jaučiasi esą kieti vyrukai ir dažniausiai jiems atviri pašnekesiai su moterimis psichologėmis atrodo tarsi ne lygis. Bet tai yra skysta.
Manau, tokią spragą reikėtų patobulinti ir per mokymus. Tai, kad jie mus saugo ir gina, dar nereiškia, jog jų pačių nereikia ginti ir saugoti arba išmokyti juos tai daryti“.
TIK FAKTAI
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai šalyje dėl neblaivių policijos pareigūnų kaltės įvyko dešimt eismo įvykių. Keturi pareigūnai, padarę eismo įvykį, atsisakė nustatyta tvarka pasitikrinti blaivumą.
Sulaikyti trys pareigūnai, kurie neblaivūs vairavo transporto priemonę. Dar du neblaivūs vairuotojai atsisakė nustatyta tvarka pasitikrinti blaivumą.
Kas taps naujuoju šalies policijos vadovu? Patikimų šaltinų teigimu, šis postas gali būti pasiūlytas generalinio komisaro pavaduotojams V. Račkauskui arba Sauliui Skverneliui. Taip pat šios kėdės geidžia Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas ir dar vienas generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis.
