Rytoj šalyje jau dvidešimtą kartą bus minima Policijos – angelų sargų diena. Dėl televizinių reitingų visuomenei dažnai neparodoma tikroji pareigūnų darbo pusė, kai už nedidelius atlyginimus dirbantys policininkai kasdien sučiumpa dešimtis nusikaltėlių, demaskuoja narkotikų pardavėjus, suranda pavogtą žmonių turtą, grumiasi su apsvaigusiais tvarkos drumstėjais ir t.t.
Kokia policija tapo per tiek metų? Juk spėjo užaugti ir nauja pareigūnų karta.
– Tradiciškai smalsu sužinoti, kaip smarkiai policija pasikeitė per šiuos dvidešimt metų. Ar galima teigti, kad, nepaisant išaugusio nusikalstamumo, eilinis šalies pilietis kasdien gali jaustis saugesnis? – profesinės šventės išvakarėse „Respublika" kalbino policijos generalinį komisarą Vizgirdą Telyčėną.
– Nueitą kelią galima vertinti įvairiai – ir pagal nusikaltimų statistiką, ir pagal vykusias permainas. Tačiau akivaizdus skirtumas būtų tas, kad nepriklausomybės pradžioje mažai kas įsivaizdavo, jog atsiras tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, dėl to iš esmės reikės pertvarkyti policijos struktūrą kuriant naujus padalinius. Prekyba žmonėmis, kompiuterinis sukčiavimas – tai vėlgi naujos nusikalstamumo rūšys, nebūdingos 20 metų senumo laikotarpiui. Ką jau kalbėti apie eismo priežiūrą – kur kas didesnis automobilių srautas ir intensyvesnis eismas. Taigi policijai darbų gerokai padaugėjo.
Nenorėčiau sakyti, kad per du dešimtmečius policijoje vyko įvairių reformų. Veikiau keitėsi pati policijos struktūra. Esant šiandienei tiek kriminogeninei, tiek ekonominei situacijai, taip pat reikia tam tikrų pokyčių – mes siauriname kai kurias veiklos sritis.
Nusikaltimų, be abejo, keliskart padaugėjo, tačiau bent pastaruoju metu dėl nusikalstamumo prevencijos kai kurių rūšių nusikalstamų veikų mažėja. Sakykime, šiemet, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai sumažėjo visuomenei pavojingų veikų – nužudymų, vagysčių, plėšimų. Tiesa, prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, šiek tiek padaugėjo ekonominių nusikaltimų, daugiau sukčiavimo atvejų, išaiškinama kur kas daugiau nelegalaus alkoholio gamybos ir pardavimo atvejų. Vienas iš pagrindinių skaudulių būtų ir padidėjęs narkotikų platinimas. Tačiau šie nusikaltimai yra latentiniai – šių nusikaltimų daugėja, nes policija daugiau jų išaiškina.
Šių metų savotiškas akibrokštas – pagausėjusios automobilių vagystės, ypač Kauno zonoje. Tam greičiausiai yra vienintelė priežastis: iš įkalinimo vietų išėjo nemažai asmenų, teistų būtent už šiuos nusikaltimus.
– Policija per tuos 20 metų sutriuškino garsias organizuoto nusikalstamumo gaujas – „Vilniaus brigadą", Panevėžio „tulpinius", Kauno „daktarus", Klaipėdos „gaidjurginius". Tačiau ir šiandien egzistuoja organizuotas nusikalstamumas. Koks skirtumas tarp vyresnės ir jaunesnės kartos nusikaltėlių, ar sunkiau su dabartiniais kovoti?
– Senosios kartos nusikaltėliams buvo būdingas žiaurumas: dėl pinigų buvo žudomi verslininkai, dėl įtarimų arba nesutarimų – savi. Šiandien santykius tarpusavyje bando aiškintis tik Kauno zonos nusikalstamos grupuotės. Kardinaliai pasikeitė ir nusikaltimų pobūdis. Šiandien pelningiausia ir mažiausiai rizikinga veikla – tai narkotikų platinimas ir kontrabanda.
Skirtumas tarp praeities ir dabarties būtų dar ir tas, kad dabar organizuotą nusikalstamumą sunkiau apčiuopti – šiandien įtariamieji yra Lietuvoje, užporyt – Vokietijoje ar Ispanijoje, po savaitės – jau Skandinavijoje.
– Prieš porą metų vykdant reformą policijos sistema buvo suskirstyta į apskritis. Ar šios permainos pasiteisino?
– Iš pradžių būta ir nusiskundimų, ir nesusipratimų. Suprantama, rajonų komisariatai prarado finansines funkcijas, sumažėjo pareigūnų ir darbuotojų. Aišku, tokie dalykai niekur nėra populiarūs. Tačiau praėjus dvejiems metams, greičiausiai ne tik aš taip manau, reforma pasiteisino. Jos nauda ypač pasijuto prieš ekonominę krizę, nes pareigūnams padidėjo atlyginimai.
– Reformos naudos neneigia ir apskričių komisariatų žmonės. Tačiau juose vis garsiau kalbama, kad visas finansines funkcijas turėtų perimti Policijos departamentas, – neva taip bus galima ne tik sutaupyti pinigų sumažinus etatus, bet ir reikiamus pirkinius pigiau įsigyti.
– Galbūt tai neblogi siūlymai taupyti. Tačiau mes šiandien matome kitą kelią: ateityje turėtų būti mažiau apskričių vyriausiųjų komisariatų. Kad tokia reforma būtina, rodo ir dabartinė padėtis – prokuratūros, teismų sistemos šiandien veikia apygardų principu, o jų teritorijos neretai nesutampa su rajonų policijos komisariatų teritorijomis.
Kita vertus, kad reikia stambinti policijos valdymą, rodo kad ir Švedijos pavyzdys. Anksčiau jie turėjo įkūrę apie 50 policijos komisariatų, o šiandien jų po kelių reformų liko tik keturi. Sumažėjo žmonių – padidėjo atlyginimai.
– Tik pas mus kitaip. Šiandien statutiniai pareigūnai badauja prie Seimo...
– Jie puikiai žino – pinigų nei departamentas, nei valstybė neturi. Šiemet tarėmės su Nacionalinės pareigūnų profesinės sąjungos susivienijimo, profesinių sąjungų vadovais: ką darysime – ar eisime kelias dienas nemokamų atostogų, ar mažinsime etatus. Visi nusprendė, kad etatų mažinti negalima. Todėl man šiandien keista matyti badaujančiuosius.
Mitingams aš pritariu – pareigūnų teisė Vyriausybei priminti, kad valstybėje ir jie egzistuoja, ir jie turi problemų darbe.
– Užsiminėte apie būsimą policijos reorganizavimą stambinant apskričių policijos komisariatus. Estai per reformą sujungė policiją ir pasienio apsaugą: atsisakius dubliuojančių funkcijų, ne tik sumažėjo žmonių, bet ir padidėjo atlyginimai.
– Sprendimą dėl reorganizavimo turėtų priimti politikai. Žinau, kad Estijoje reorganizacija įvyko iš esmės, sumažinta maždaug du tūkstančiai etatų. Ne tik buvo padidinti atlyginimai, bet ir kriminalinės policijos darbuotojų atlyginimai nuo paprastų ėmė skirtis maždaug 500 eurų. Tuo tarpu Latvijoje policijos pareigūnų sumažinus dviem tūkstančiais, politikai nurėžė ir finansavimą. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį policijos gretos sumažėjo penkiais tūkstančiais žmonių.
Džiaugčiausi būdamas neteisus, bet kitais metais policijos finansavimas negerės. Patinka kam ar ne, bet būsime priversti mažinti etatus. Kitas žingsnis – panaikinti mažus, 40–50 žmonių turinčius policijos komisariatus, juos paverčiant policijos nuovadomis. Šie struktūriniai padaliniai atsirado ekonominio pakilimo metais ir šiandien nelabai pasiteisina.
Tiems, kurie šiandien bandytų etatų mažinimui priešintis sakydami, kad yra ir kitų rezervų taupyti, pasakyčiau, jog nevyksta net einamieji remontai. Jei kur stogas prakiurs, gal ir rasime pinigų. Vienintelio daikto šiandien neatsisakome – kompiuterių, nes tai būtina darbo priemonė. Pripažinkime, kad valstybėje šiandien gerokai daugiau problemų nei policijos sistemoje, todėl jas turime spręsti patys.
– Visuomenėje dar neišblėsusi Kauno mažos mergaitės tragedija. Pripažinta, kad dėl to nemažai kaltės tenka prokurorams. Ar Drąsiaus Kedžio istorijoje policija padarė viską ir iki galo teisingai?
– Jau ne kartą sakiau, kad šiandien neturiu duomenų, leidžiančių sakyti, jog policija padarė klaidų. Taip, nesėkmių buvo, ir ne viena. Nenoriu visko detalizuoti, nes istorija su ne vienu paslapties šydu nesibaigė, vyksta ikiteisminis tyrimas. Kaip jis baigsis, taip pat negaliu pasakyti. Tačiau praktika rodo, kad visi rezonansiniai nusikaltimai anksčiau ar vėliau būna išaiškinti. Viliuosi, kad šįkart irgi taip atsitiks.
