Andželika Rusteikienė: skaidrumas ir atskaitomybė kiekvienam verslui – būtinybė

Vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje nori išbandyti socialinio verslo modelius bei savo veikla spręsti visuomenei aktualias problemas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ sakė Andželika Rusteikienė. Pasak jos, jaunimui skaidrumas versle jau tampa elementaria higiena, kuri padeda jų įmonės konkurenciniam pranašumui. Kodėl Jūs pradėjote „Socifaction“? „Socifaction“ būtų galima vadinti socialinio verslo ugdymo programa, kurią pradėjome matydami akivaizdų poreikį. Šiandien žmonės nori plėtoti vertybėmis grįstas verslo idėjas. Socialinės bei aplinkosaugos problemos įvairiose šalyse tik auga, todėl nevyriausybinių organizacijų darbo arba valstybinio sektoriaus darbo nebepakanka joms įveikti. Dėl šios priežasties formuojasi nauji verslo modeliai, kurių esminė misija yra spręsti socialines problemas pasitelkiant verslo modelius. Štai taip ir atsirado šis socialinio verslo akseleratorius. Ar tai reiškia, kad žmonėms, norintiems vystyti socialinį verslą, Lietuvoje nelabai sekasi, jog jiems reikia pagalbos? Iš tikrųjų mes įvertinome bendrą rinkos situaciją, supratome, kad apie socialinį verslą žmonėms stinga žinių, kad dar nelabai suprantama, kaip jį iš principo plėtoti. Šiandien rinkoje mes esame pradedantieji, žengiantys kūdikio žingsnius pirmyn. Lietuvoje egzistuoja tik keli tokio verslo modeliai – juos galime suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tuo metu jų poreikis, noras juos plėtoti, yra labai didelis. Ši programa sukurta tam, kad paskatintų jaunimą domėtis socialiniu verslu, bei kad jo, žinoma, rinkoje būtų daugiau. Ar Lietuvoje aplinka socialiniam verslui yra palanki? Šiandien jau galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje atsirado socialinio verslo koncepcija, prie kurios sukūrimo daug prisidėjo tiek socialiniai partneriai, tiek Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai yra labai geras žingsnis iš valstybės pusės – parodyti, kad šiandien ši tema yra labai aktuali ir kad tokių organizacijų rinkoje reikia daugiau. Socialinio verslo koncepcija iš principo apibrėžia, kas yra socialinis verslas, nes vyko labai daug diskusijų apie tai, kokią vietą šis modelis užima rinkoje, kaip jį reikėtų suprasti. Dabar bus galima skirti daugiau dėmesio aplinkos, ekosistemos kūrimui, pradedant viešinimu ir baigiant finansavimo paieška. Žinoma, kai kalbame apie visuomenę, galime pastebėti didelį poreikį bei jaunų žmonių norą rinktis ir pirkti prekes ir paslaugas, kurios turi vertybinį pamatą. Jei žinome, kad tam tikrame restorane dirba žmogus, kuris galbūt anksčiau turėjo priklausomybę, bet šiandien nori įgyti naujų įgūdžių ir grįžti į įprastą gyvenimą, tai paskatina rinktis to restorano produkciją. Kita vertus, socialinis verslas irgi yra verslas, jis kuria konkurencingus produktus ir paslaugas, o vartotojai labai dažnai renkasi produktą ar paslaugą pagal jo kokybę bei kainą. Ką konkrečiai ,,Socifaction“ dalyviai daro, kokie yra jų verslai, kokias problemas jie sprendžia? Yra labai skirtingų pavyzdžių. Vieni kuria Senelių darželį – tai dienos centras seneliams, kurių vaikai nenori išvežti į senelių namus, o verčiau juos atiduoda į senelių darželį dienos metu. Antras įdomesnis socialinio verslo pavyzdys – tai namukai medyje. Jaunuoliai įgyvendino savo mamos svajonę turėti namuką medyje, kuris yra puiki vieta pailsėti ekologiškos aplinkos ir gamtos ištroškusiems miestiečiams. Taip pat yra socialinio verslo projektas,,Inovatorių slėnis“ Antalieptėje, kuris šiandien suburia verslininkus socialinių inovacijų festivaliui. ,,CoolŪkis“ – tai kitas socialinio verslo projektas, kuris miestiečiams atveria duris į regionuose esančius daržus, kur jie gali auginti ekologiškas daržoves ir tuo pačiu padėti ten įsikūrusiems vienišiems seneliams. Ar tos idėjos, kurias dabar vardinate, yra paklausios? Kiek žinome, namukai medyje jau šiandien turi užsakymų, Senelių darželis ieško patalpų, jį ruošiamasi atidaryti. Žinoma, šių projektų iniciatoriams dar reikia nueiti ilgą kelią kaip ir visiems pradedantiesiems verslininkams, kuriems šiandien reikia dar daugiau investicijų, žmogiškųjų išteklių, žinių bei dar daugiau žinomumo rinkoje. Ar galėtumėte papasakoti, kaip Jūs per „Socifaction“ padedate žmonėms, turintiems konkrečią idėją? Žmonės patenka į ,,Socifaction“ programą turėdami tam tikrą idėją ir praėję atranką. Tuomet jie dalyvauja keliuose programos etapuose, mokymuose, kuriuos veda geriausi lektoriai Lietuvoje bei Latvijoje. Dalyviai įgauna žinių, kaip sudaryti savo verslo planą, kaip užsiimti reklama, tvarkyti finansus, išbandyti savo produktus ir paslaugas rinkoje. Šios programos pabaigoje dalyvių idėjos pristatomos potencialiems investuotojams arba klientams ir pirkėjams, kurie gali susidomėti verslo plėtra ateityje. Pirmąjį etapą pabaigė trisdešimt socialinių verslininkų iš Lietuvos bei Latvijos, o liepos mėnesį pradėjome antrąjį šios programos etapą, kuriam atrinkome penkiasdešimt naujų socialinių verslininkų, su kuriais dirbsime iki šių metų pabaigos. Sakėte, jog socialinis verslas skiriasi nuo įprastų verslų, nes jis yra orientuotas ne tik į pelną, bet ir į problemų sprendimą, kad verslininkai savo veikloje vadovaujasi tam tikromis vertybėmis. Kiek tarp tų vertybių yra vietos skaidrumui ir atskaitomybei? Manau, kad Jūsų pastebėjimas yra labai geras. Vertybės yra vienas iš pamatinių šių verslų aspektų. Manau, kad šiandien skaidrumas ir atskaitomybė kiekvienam jaunam verslui, kuris siekia investicijų, yra būtinybė. Vis labiau ryškėja verslininkų tendencija investuoti remiantis pasitikėjimu, o pasitikėjimą tu gali sukurti tik propaguodamas skaidrumą bei atvirumą.