„Depeche Mode“ Vilniuje koncertuos jau trečiąjį kartą. Kokie prisiminimai po pastarųjų apsilankymų?
Mes praėjusį turą pradėjome šioje Europos dalyje (Baltijos šalyse. Pirmasis koncertas tuomet įvyko Taline – aut.) ir tikrai džiaugiamės, kai ten grojame – akivaizdu, kad čia turime labai daug fanų. Tai iš tikrųjų yra labai gera vieta mūsų grupei, ir mums patinka čia pasirodyti.
Žinau, kad nemėgstate kalbėti apie albumą, kol jis dar nėra pabaigtas. Tačiau visgi – ko fanai gali tikėtis?
Jis bus šiek tiek daugiau elektroninis. Mes naudojame gitaras, tačiau kūriniuose nebus tokio roko skambesio kaip „Pain That I’m Used To” ar „John The Relevator“ (dainos iš pastarojo DM albumo „Playing The Angel“ – aut.).
Martinas buvo labai produktyvus ir mes turime daug dainų – žymiai daugiau, nei turime paprastai. Ir jos visos yra tikrai geros kokybės, todėl esame labai patenkinti. Viskas klojasi labai gerai.
Kokia muzika, Jūsų nuomone, daro įtaką grupei, kai kuriat, kai įrašinėjat albumą?
Martinas yra didelis muzikos gerbėjas – jis klauso daug undergroundinės muzikos, perka daug kompaktinių diskų. Negalima išskirti kažko konkrečiai, kas daro daugiausiai įtakos jam – viskas po truputį.
Ar yra kas nors, ką norėtumėte padaryti muzikoje, tačiau nedrįstate? Dėl fanų reakcijos, dėl įrašų studijos nuomonės?
Mes visada sakėme, kad norėtume sukurti garso takelį filmui. Tačiau problema ta, kad toks darbas atimtų daug laiko, o mes negalėtume visko kontroliuoti. Tai yra vienas dalykas, kurį norėtume padaryti, tačiau dar neįgyvendinome. Tačiau mes tikrai turime laisvę daryti tai, ką norime. Įrašų kompanijos mums nenurodinėja „darykit tą, darykit aną“. Mums tikrai pasisekė.
Jei galėtumėte dar kartą išgyventi kokią nors su „Depeche Mode“ susijusią akimirką – ką pasirinktumėte?
Sunku pasakyti – buvo tiek daug stebuklingų akimirkų. Galbūt, kai mūsų pirmasis singlas „Dreaming Of Me“ buvo transliuojamas per radiją pirmą kartą. Tuomet mes visi klausėmės ir negalėjome patikėti, kad jis yra grojamas. Tai buvo ypatinga akimirka. Žinoma, mes turime ir daugiau svarbių įvykių – kad ir „101“ koncertas „Rose Bowl“ stadione. Žinote, yra be galo daug gerų prisiminimų – mūsų karjera buvo tikrai nuostabi. Ir mes tikimės, kad dar patirsime daug daug gerų akimirkų – tai yra lygiai taip pat svarbu.
Žvelgiant iš kitos pusės, ar, Jūsų nuomone, grupė padarė kokių nors klaidų per savo istoriją?
Tik mažas klaidas. Mes gailimės kai kurių dalykų iš mūsų pop dienų, kai buvo pop žvaigždės devintajame dešimtmetyje. Tačiau aš manau, kad mums reikėjo tuos dalykus tuomet daryti – tam, kad vėliau taptumėme rimtesni.
Kaip pasikeitė santykiai grupėje, kai Dave’as nusprendė prisidėti prie dainų tekstų kūrimo?
Mes turime suprasti, kad Dave‘ui yra labai sunku. Nėra daug grupių, kurių vokalistai nekuria dainų žodžių. Vienintelė, kurią dabar prisimenu – „The Who“, kur Pete‘as rašo žodžius, o Rogeris juos dainuoja. Dave‘o situacija lygiai tokia pati, kai jam tenka dainuoti pagal Martino tekstus. Taigi, buvo labai normalu, kad Dave‘as pradėjo kurti dainų žodžius. Lygiai taip pat teisinga, kad mes leistumėme jam turėti keletą savos kūrybos dainų albume. Manau, kad nuo to laiko jis įgavo daugiau pasitikėjimo savimi studijoje ir tapo laimingesnis būdamas grupėje.
Negaliu nepaklausti apie kalbas, kad šis turas gali būti paskutinis DM istorijoje.
Grupėje niekada nebuvo diskutuojama apie tai, kad turas, kad albumas gali būti paskutinis. Niekada. Mums patinka mūsų gyvenimas grupėje. Kur gi mes galėtume kitur eiti? (juokiasi)
Ar jau svarstėte, kokias dainas grosite turo metu?
Ne. Tai labai rimta diskusija. Mes turime per 200 dainų, todėl labai sunku susitarti, kad sprendimas tenkintų visus. Manau, mes pradėsime galvoti apie tai likus porai mėnesių iki turo.
Konferencijos metu minėjote, kad Christianas Eigneris vėl dirba kartu su Jumis. O kaip Peteris Gordeno?
Taip, Peteris taip pat kartu su mumis vyks į turą.
Pirmą kartą nuo Devotional laikų koncertuosite Pietų Amerikoje. Ar tai gali būti ženklas, kad galbūt vyksite ir į Aziją ar Australiją?
Jeigu sakome, kad tai yra „Tour of the Universe“, tai gali būti (juokiasi). Kol kas mes pateikiame tik šias datas. Manau, kad mes pažiūrėsime, kaip klostosi reikalai, ir jei jausimės gerai ir būsime savimi pasitikintys, galbūt surengsime daugiau koncertų Europoje, galbūt darysime turą Australijoje. Kol kas mes galime patvirtinti tik šias datas.
Kodėl nusprendėte pasirodymus rengti tik stadionuose?
Kai yra vasara, manau, yra labai nuostabu groti atvirame ore. Dažniausiai daugiausiai mes koncertuojame žiemą, todėl tuomet neturėdavome kito pasirinkimo (juokiasi).
Ar kada nors pats vienas klausotės DM muzikos?
O taip. Dabar aš kiekvieną dieną klausau DM dainų studijoje.
O Jūsų šeima?
Mano dukrai 17 metų. Ji apsimeta, kad nesiklauso, bet aš esu tikras, kad ji slapta tai daro (juokiasi).
Trumpas klausimas – kas padarė geriausią DM koverį?
Tiesą sakant, nežinau. Ką Jūs manote?
Johnny Cash, greičiausiai.
Aš manau taip pat. Martinas, dar būdamas 15 metų, buvo didelis Johnny Cash fanas, todėl Martinui šis įvykis buvo išties labai svarbus. Labai gaila, kad J. Cash mirė kitais metais po koverio įrašymo...
Ką manote apie Dave‘o „Hourglass”?
Man patinka „Paper Monsters“ (pirmasis solinis D. Gahano albumas, pasirodęs 2003 metais – aut.). Mėgstu ir „Hourglass“, bet dėl kažkokios priežasties man visuomet labiau patiko „Paper Monsters“.
Kaip paaiškintumėte, kodėl DM yra tokie populiarūs Vokietijoje ir Rytų Europoje?
Mes anksčiau daugiau laiko praleisdavome kai kuriose Rytų Europos vietose. Mes visada buvome labai populiarūs Vokietijoje, taip pat Rusijoje. Tokie dalykai tiesiog atsitinka. Kodėl mes taip pat esame labai mėgstami Pietų Amerikoje? Nežinau. Tačiau tai nuostabu. Nuostabu matyti, kad mes turime tiek gerbėjų visame pasaulyje. Tačiau kodėl taip nutinka, aš net nežinau (juokiasi).
