„Man yra sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad Lietuva užpuolimo atveju nesulauktų pagalbos iš NATO, taip pat ir Lenkijos. Kalbu apie karinę pagalbą. Lenkijos kariuomenė ateitų ginti Lietuvos“, – lrt televizijai ketvirtadienį teigė A. Duda.
Pasak Lenkijos vadovo, nors nėra kalbama apie karinio lygmens situacijas, dėl abipusės paramos susitarti galima.
„Tiek Lietuva, tiek Lenkija yra NATO narės. Yra aiškus 5-asis straipsnio įsipareigojimas. Jeigu šis kolektyvinės gynybos įsipareigojimas būtų sulaužytas, tai būtų katastrofa ir tai iš tiesų reikštų Aljanso subyrėjimą“, – pabrėžė jis.
„Klausimas kyla dėl kitų situacijų, kurios kelia nerimą, bet dar nesukeltų 5-ojo straipsnio aktyvavimo. Tie klausimai turi būti išspręsti dvišaliu būdu tarp mūsų šalių, tarp mūsų vyriausybių, nes galima susitarti dėl abipusės paramos“, – pridūrė A. Duda.
Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.
Vėliau Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Kovo pradžioje Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat patvirtino, kad Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas.
