Ką veikei iki tol, kol nedirbai F1?
Paskutiniai 10-15 metų man buvo labai darbingi. Daug laiko praleidau JAV, po to grįžęs pasinėriau į Lietuvos automobilių sportą. Buvo idėjų, sutikau tinkamus žmones. Kaune įkūriau automobilių tiuningo kompaniją „AZAGIS“. Specializavomės Mercedes-Benz ir BMW automobilių tobulinimu. Daug dirbome su klientais iš užsienio. Buvo nelengva, bet įdomu, pats kūriau ir dizainą, logotipus, eskizus, turėdamas laiko padėdavau ir gaminant spoilerius.
Po kokių penkių metų sunkaus ir kruopštaus visų mūsų darbo, kai jau buvome beįsibėgėjantys ir klientai jau patikėdavo mums ir Maybach, Rolls-Royce, Bentley automobilius, deja, gavau pasiūlymą važiuoti dirbti į F1. Skridau, derėjausi. Aplankiau dvi komandas: vieną Šveicarijoje ir vieną Anglijoje. BMW Sauber F1 atrodė patraukliau, tad netrukus išvykau į Ciurichą dirbti naujame Tyrimų ir vystymo (R&D) centre.
Interviu į F1.. Ar labai baisu buvo?
Žinoma. Bet skrisdamas i Šveicariją, BMW Sauber kvietimu į pokalbį, vietą lėktuve gavau 1F – pamaniau, kad gal bus geras ženklas, taip ir buvo.
Tuo pat metu buvo galimas ir kitoks karjeros posūkis – naujas katerių gamintojas iš Anglijos ketino rengti modernių, futuristiškai atrodančių katerių čempionatą su etapais po pasaulį, ir ieškojo organizatoriaus/ koordinatoriaus, patekau pas juos į atranką. Vandens sportas man labai prie širdies, gal iš tėvo – studijų laikais jis pats gamindavosi skuterius, t.y. greitaeigius kartingus ant vandens.
O Lietuvoje tuo pačiu metu atėjo pasiūlymas „peržiūrėti“ McLaren SLR – tiuningistai supras..
Taigi 2007-aisiais teko gerokai pasukti galvą ir apsispręsti. Galbūt ir buvo verta pasilikti veikiantį padalinį Lietuvoje, bet nutariau koncentruotis tik į F1. Manau pasirinkau teisingai, nes jau sekančiais metais atėjo pasaulinė krizė ir toks biznis kaip mūsų – ne pirmo būtinumo, o greičiau prabangos dalykas – būtų patyręs sunkumų.
Papasakok plačiau apie tuometinę veiklą Lietuvoje
Jei pamenate, 2000–ųjų pradžioje buvo išleisti ir pirmieji „Greiti ir įsiutę“ filmai, tai buvo ir idėjinių, įvairaus kalibro tiuningo garažų, dirbtuvių, firmų kūrimosi metas, sakyčiau auksinis Lietuvos „tiuningo romantikos“ dešimtmetis. Dabar mums gal naivokai ir juokingai atrodo, bet tuo metu buvo linksma, tos naktys boksuose prie išskerstų bolidų, tabako dūmai ir benzino garai.. Dviratininkams to nesuprast!
Beveik tuo pat metu pradėjome organizuoti ir įvairias lenktynes, atsisiunčiau iš JAV profesionalią „Race America“ laiko matavimo įrangą. Trasų trūko, todėl pradejome rengti Kačerginės „Nemuno žiede“, o po to persikėlėme į Kauno prekybos miestelį „Urmas“. Organizuodavome tikrojo standarto – 1/4 mylios drago, driftingo, supermoto motociklų ir keturračių varžybas, viskas vykdavo vakarais, pritraukdavome kelis tūkstancius žiūrovų. Su AZAGIS GTR komanda dukart iš eilės tapome Lietuvos čempionais, vėliau labai sėkmingai debiutavome 1000 km GP lenktynėse. Pakeliui dar su bendraminčiais įkūrėme Lietuvos „HONDA“ klubą.
Bet aš savęs niekados nei drageriu, nei drifteriu nelaikiau, todėl 2007 m. nutariau, kad atėjo laikas išbandyti jėgas kitur. Dragų organizavimą ir LASF įgaliojimus perdaviau tikriesiems dragsterių fanatikams, drifto varžybas „Urme“ palikau žmonėms, kurie tuo domisi ir tuo gyvena – drifteriams; pats išvažiavau į F1.
Nebuvo gaila viską palikti?
Manau, kad absoliučiai visiems tai išėjo į naudą. Gaila buvo tik palikti didelį būrį draugų, pagalbininkų, partnerių bei kitų puikių žmonių, kurie mus palaikė ir visaip padėjo, be kurių pastangų nieko nebūtų buvę. Bet praktiškai visi iš jų susirado vietas naujuose renginiuose, varžybose ar klubuose. Dabar smagu žiūrėti kaip stipriai patobulėjo viskas – dalyvių parkas, foto, vaizdo technika, sunku lyginti su tuo kas buvo anksčiau.
Ir vėl į F1:
Matyt, padėjo ir laikotarpis „Tesloje“, nes netrukus gavau pasiūlymą užimti Prototipų skyriaus vadovo pareigas. Tai didelis ir svarbus padalinys, generuojantis stabilias pajamas komandai. Bendradarbiaujame ir su greičiausių pasaulyje sportinių automobilių gamintojais, ir su Le Mano bolidų kūrėjais, dalyviais. Pagrindine veikla, žinoma, išlieka mūsų pačių tiesioginiai testai vėjo tunelyje („Sauber“ aerodinaminis tunelis yra vienas moderniausių) bei įvairių dalių ir modelių gamyba mūsų pačių bolidams.
Turime gausybę brangios įrangos. Pvz., gamybos sekcijoje esant reikalui galime reaguoti itin greitai, suprojektuoti ir iš įvairių medžiagų atspausdinti lazeriniais 3D spausdintuvais automobilių detales pernakt. Aš atsakingas už sklandų ir finansiškai sėkmingą skyriaus darbą, savalaikį užsakymų įvykdymą ir išorinę bei vidinę komunikaciją. Vienas šio verslo privalumų – žinai, kaip atrodys artimiausiu laiku pasirodysiantys modeliai.
Ar važinėji su komanda į lenktynes?
Kartais. Paprastai tik jei reikalauja kuris nors projektas, arba šiaip kokį didelį interesą susimąstau. Kaip paskatinimą, turime teisę nusiųsti pasižymėjusius darbuotojus į etapus. Čia gal verta pasakyti, kad F1 – tai pirmiausia sunkus ir atsakingas darbas visiems be išimties. Tiek „Tesloje“, tiek „Sauber“ pasitaiko ir 280-300 darbo valandų per mėnesį. Čia tinka tas priežodis, kad, jei ilgai ir atkakliai dirbsi po dešimt valandų per dieną, galiausiai tapsi viršininku ir galėsi dirbti po dvylika. O nuolatos dirbantys lenktynių „brigadoje“, jie apskritai iš esmės gyvena tik tuo automobiliu, gulasi ir keliasi tik su juo galvoje. Kiekvienas asmuo lenktynių savaitgalio metu atsakingas už daugybę komponentų bei operacijų ir apkrautas maksimaliai. Bet smagu vistiek.
Bet tikriausiai laisvo laiko vis tiek turite, ką tuomet veiki tu ir tavo kolegos?
Vandens motociklai Šveicarijoje uždrausti, jėgos aitvarams sąlygos nelabai palankios, tai po truputį bandau buriuoti. Laikiau egzaminus Gibraltare ir Anglijoje, dabar su komandos draugais kartais sudalyvaujame Aukso taurės (Bol d‘Or), kitose regatose. BMW laikais bandžiau kalbinti įsteigti komandoje buriavimo sekciją, nes BMW Yachtsport yra didelis brendas, bet pritrūko laiko, nespėjom.
Vienas iš kolegų mėgsta nardyti ir fotografuoti ryklius laisvėje, kitas sraigtasparnio teises laikosi pietų pertraukos metu, atskrenda ant pievos prieš langus J. Mano buvęs šefas buvo užkietėjęs britvininkas ir konkurencingai dalyvaudavo Meno salos (Isle of Man) TT lenktynėse.
Kartingai – neatsiejama F1 dalis
Komandoje yra kartingų „būrelis“. Etapai vyksta Šveicarijoje ir Austrijoje kiekvieną mėnesį, sezono gale būna iškilmės ir apdovanojimai, dažniausiai suvenyrai iš bolidų dalių. Kartais prisijungia ir lenktynininkai, pvz. F. Massa, T. Glockas. Beje, paprastai jie nebūna greičiausi, nes bendras lygis pakankamai aukštas, mūsų kartingistai nuolat dalyvauja įvairiose varžybose ir yra daugkartiniai Šveicarijos čempionai.
Aukščiausia vieta čempionate, kurią man pavyko pasiekti - 8-oji. Tais metais patekau paskutiniu numeriu į BMW Sauber F1 rinktinę ir vykome į sportinių kuro talpų gamintojų ATL rengiamą kasmetinį kartingų turnyrą Anglijoje, Milton Keynes. Ten sukviečiami ATL klientai – F1 komandos, LeMano, superkarų gamintojai. Sekesi mums neblogai, laisvose treniruotėse net buvome greičiausi. Laimėjo McLaren.
Gal teko ir pačiam kada nors laimė išbandyti F1 bolidą?
Sakoma, vairuoti F1 bolidą labai lengva, net ir pedalai tik du.. sudėtingiau tik priversti jį važiuoti labai labai greitai! Esu išbandęs keleto lygių formulės bolidus Prancūzijoje, tarp jų ir F1. Testus gavau kaip dalį kompensacijos uždarius mūsų skyrių, gal dėl to ir nuoskaudos jokios BMW atžvilgiu nejaučiu.
Kokį įspūdį paliko F1 bolido vairavimas?
Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko gal net ne pagreitis. Akceleracija brutali, žinoma, tikrąja to žodžio prasme kvapą gniaužianti, bet kažkaip jos ir tikiesi tokios stulbinančios. Labiausiai pribloškė turbūt stabdžių efektyvumas – čia tai fantastika, kiekviename rate norisi stabdyti vis vėliau ir įžūliau
Ar populiari F1 Šveicarijoje? Ar domisi, palaiko šveicarai komandą?
Labai. Apskritai F1 turi gerą įvaizdį pasaulyje ir tai padeda bendraujant įvairiose situacijose.
Nors ši šalis turi net ir buvusią F1 trasą, bet pačioje Šveicarijoje po vieno įvykio autosportas iš esmės yra uždraustas. Kadangi dauguma pilotų ir autosporto funkcionierių čia gyvena patys, situacija kiek primena tarsi miegamąjį rajoną, kurio gatvėse nelenktyniaujama. Nors jos didmiesčiai, Ženeva ir Ciurichas – pasaka, tikras rojus autogurmanams. Savaitgalį keliuose daug puikiai restauruotų klasikinių ir naujų sportinių automobilių. Šveicarai turi daugiausiai Ferrari automobilių 1000-iui gyventojų ir jų atstovybių pasaulyje.
Natūralu, kad jie labai didžiuojasi savo nacionaline komanda. „Sauber Motorsport“ yra atvedę į F1 Red Bull, Mercedes, Petronas, lenktyninkus F. Massa, K. Raikonneną, R. Kubicą ir S. Vettelį. Jei esi su komandos apranga, net ir paprastai santūrūs šveicarai kalbina, teiraujasi naujienų ir linki sėkmės. Smagu kai lenktynių savaitgalį važiuodamas į darbą 6 val. ryto įsijungi žinias ir išgirsti garbaus amžiaus ponias diskutuojant eteryje apie artėjančių F1 lenktynių prognozes ir rezultatus.
Labai įdomu, kaip atrodo darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelė – irgi vien „Ferrari“?
Sakyčiau gal dominuoja BMW, Porsche ir ypač Lotus, nes jie nedideli, vikrūs, ekonomiški – tinka ir į darbą, ir lengvoms varžyboms. Vienas draugas turi tikrą dinozaurą – turbina aprūpintą “Countach”, kitas – „Gallardo“, tai su jais kartais sudalyvaujame savaitgalio iškylose su šveicarų “Lamborghini” klubu. Populiarūs yra ankstyvi pasivažinėjimai sekmadienio rytais, kai eismo intensyvumas nedidelis, į vieną kaimyninę šalį, kurioje greitis neribotas. Beje, – gal nenuskambės patronizuojančiai – reiktų priminti vykstantiems į Ženevos autosaloną ar šiaip keliaujantiems per šią šalį, kad greičio pačioje Šveicarijoje viršyti neverta. Baudos yra žvėriškos ir kiekvienais metais tenka išgirsti apie už greičio viršijimą vietinės policijos atimtus superkarus.
Kaip Lietuva ten priimama?
Nelabai mūsų šalis ten žinoma, galima būtų kalnus nuversti ir įvaizdžio gerinimo srityje. Atstovauti Lietuvą kasdien, bet kurioje situacijoje, asmeniškai, yra maloni ir įpareigojanti.. galimybė. Užsienyje pavardės mano, žinoma, neištaria. Užtai kaip patogu per susirinkimus lietuviškai žymėtis pastabas – privatumas garantuotas!
Vykdamas dirbti, nuvežiau tuomet tik pasirodžiusį fotoalbumą „Neregėta Lietuva“ dovanų, jis ir dabar puikuojasi garbingoje vietoje pas „Sauber“ sekretores. Mano trisdešimtmetį su kolegomis sutikome užeigoje „Piratai“ (cia toks mūsų inžinierių mėgstamas baras-laivas, dar yra ir muscle cars stiliumi įrengtas „Route 66“, abu Hinvilyje) – tempiau visiems tikro lietuviško alaus, specialiai parūpinto iš Lietuvos, iš lietuviškų bokalų, su lietuviškom užkandėlėm, žodžiu viskas kaip priklauso! Atsiliepimai kuo puikiausi.
Lietuvą reprezentuoti taip pat man padeda ir žmona, apie ją rašo šveicarų spauda.
Tavo žmona – žinoma sprinterė, daugkartinė Lietuvos čempionė
Taip, bet susipažinome su ja per automobilių sportą. Ji yra dirbusi teisėjų klube „Startas“, 1000km lenktynėse. Kadangi pati iš autosporto, tai labai nepyksta, jei kur virtuvėje netyčia trumpam apsigyvena koks F1 sparnas ar ratlankių komplektas.
Iš mūsų abiejų pomėgių gaunasi visai vykusi sinergija – jos treniruočių kolegas šveicarus domina viskas apie „Sauber“, o mano kolegoms, kurių dauguma bėgioja krosus, daro įspūdį Agnės pasiekimai, ypač po pernai vykusio pasaulio čempionato, kai pateko į pusfinalį. Jie klausia patarimų dėl bėgimo technikos, kartu važiuojame žiūrėti Agnės varžybų; Ciuricho „Letzigrund“ stadione, kur ji sportuoja, vyksta ir „Deimantinės lygos“ etapai – lengvoji atletika Šveicarijoje yra prestižinis sportas. Kolegos juokauja, kad Agnė yra daugiausiai fanų tarp F1 personalo turinti bėgikė, o kadangi jos sprinto distancija yra 400m – t. y. vienas pilnas stadiono ratas – tai ir problemas sprendžiame visi tokias pačias, sprinte ir F1, – kaip nurėžti tas porą dešimtųjų rate!
Ar yra galimybių aplankyti ir apžiūrėti „Sauber F1”?
Šeimos nariams yra dvi progos per metus – Vaikų ateities/karjeros dienos, kuomet galima atsivesti vaikus ir parodyti ką tėveliai dirba, ir Šeimos diena. O rėmėjams rengiame ekskursijas, pravedu kartais jas ir pats anglų arba rusų kalba. Pastarąją tik vienas komandoje ir moku.
Dvi įspūdingiausios vietos Sauberyje – tai pačiame vėjo tunelyje esanti konferencijų salė, ir atriumas, kuris iš tiesų atrodo kaip autosporto šventovė – didžiulė, šviesi, tyli salė, aukštos stiklinės lubos, prie bolidų triūsia mechanikai.. Čia vyksta ir pirmasis Fire-Up – simboliška šventė sausio gale, kai susirenka visi darbuotojai, iššaunama šampano ir pirmą kartą užkuriamas naujas variklis po „jungtuvių“ (marriage) su naujuoju bolidu. Viršuje atriumą juosia pasitarimų kambariai. Jie pavadinti visų F1 trasų vardais.
O vėjo tunelio prezentacijų salėje įrengta ekspozicija, stovi įvairūs bolidai, trofėjai, čia vyksta spaudos konferencijos, šventės ir bolidų pristatymai. Išleidusi komandą į lenktynes, likusi komandos dalis čia gali stebėti varžybų transliacijas. Beje, šią salę galima ir išsinuomoti, čia vyksta, pvz., BMW Z8, Wiesmann klubų susitikimai, bet tai nepigus malonumas. Šeimos dienų metu kiekvienas skyrius čia rengia pristatymus. Linksma buvo, kai mūsų aerodinamikos šefas, vienas iš F1 guru, buvęs Ferrari aero vadovas M. Schumacherio titulų laikais, dirbęs su Rory Byrne ir Rossu Brawnu, vėjo tunelyje skaitė mano mamai paskaitą apie F1 aerodinamiką. Mama sakė patiko, viską labai aiškiai išdėstė! Apie drag, wake ir kitus iššūkius. Smagu, kai gali bent kažkiek atsidėkoti šeimai už tą visą palaikymą. Keli metai nesu turėjęs Kalėdinių atostogų ir kol kas, deja, negaliu dažnai grįžinėti į Lietuvą, bent jau tiek, kiek norėčiau.
Taigi toliau negu registratūra, kur stovi vienas iš bolidų ir yra trofėjų ekspozicija, lankytojams pakliūti sudėtinga. Anksčiau dar būdavo Atvirų durų diena, bet šiuo metu tokios galimybės nėra. Jeigu bus, būtinai informuosiu!! – galėsiu brūkštelėti žinutę.
Ateities planai, svajonės, perspektyvos?
Automobilių sportas – labai dinamiška ir sparčiai besikeičianti aplinka, toliau nei vieną sezoną į priekį neplanuoju.
Trys žodziai, kaip dabar apibūdintum F1 iš vidaus?
Profesionali. Griežta. Įkvepianti.
Ką patartum norintiems pakliūti dirbti į F1?
Greičiausias kelias – gerai mokytis..
Pats nelabai turėjau nei pavyzdžio, nei supratimo į kurias duris belstis, todėl išbandžiau visokius variantus. Dabar pagal išgales visad stengiuosi padėti ieškantiems kaip į ją prasimušti, nes tikrai matau lietuvių, kurie ten galėtų sėkmingai dirbti. Labai tikiuosi, kad ateityje išvysime tautiečių aukščiausiose F1 pozicijose ir tai tik laiko klausimas.
Moksleiviams siūlyčiau atkreipti dėmesį į inžinerines studijas. Studentams galbūt patikimiausias būdas būtų pradėti nuo žemesnių formulių komandų (britų F3, F2, GP2), bet jau reikiamoje, tinkamoje srityje, negu ateiti į F1 mechaniku, ir bandyti, vakarais pastudijavus, „peršokti“ ir tapti, pvz. Vehicle Performance inžinieriumi. Nes tų laisvų vakarų studijoms nelabai liks. Taip pat geros galimybės yra su mažesnio biudžeto F1 arba Le Mano komandomis. Kaip minėjau, lengvų darbų, tokių kaip „lipdukų klijuotojas“, deja, nėra, krūvis ir atsakomybė kiekvienam žmogui milžiniški. Paprastai net komandos vilkikų vairuotojai gauna papildomų antraeilių pareigų, montuoja padangas, dalyvauja pit stopuose. Patogu, kad praktiškai visa F1 meka yra įsikūrusi Anglijos centre, ir mums, lietuviams, tai yra privalumas – nedidelis kalbos barjeras, puikios galimybės įsidarbinti pradžiai kažkurioje iš aibės „jaunesniųjų“ lygų. Dabar šiek tiek neparankus metas, nes F1 juda kaštų ir personalo mažinimo linkme, tačiau bandyti verta – autosporto karalienės šypsena atperka visus vargus!
Susipažinti su Andriumi tiesiogiai galite apsilankę
https://azagis.com/
