Permainos LEO LT yra neišvengiamos, pripažįsta Premjeras Andrius Kubilius, tačiau apie tolesnį nacionalinio investuotojo bendrovės likimą kol kas nekalba.
"Permainos pačiame LEO LT yra neišvengiamos dėl daugelio priežasčių: ir dėl to kaip ji (bendrovė - ELTA) buvo sudaroma, kaip buvo vertinami turtai, ir dėl to, kaip ji per šiuos metus veikė. Esu ne kartą sakęs, kad pridėtinės vertės iš LEO LT per šiuos metus aš nepamačiau. Vienintelis dalykas, kurį tenka matyti - tai sukompromituotą projektą, kurio šiandieninis egzistavimas trukdo daugeliui permainų ir reformų visame elektros ūkyje", - ketvirtadienį "Žinių radijui" pareiškė Vyriausybės vadovas
A. Kubilius atkreipė dėmesį ir į besikeičiančią teisinę aplinką, į kurią taip pat teks atsižvelgti svarstant nacionalinio investuotojo bendrovės likimą. "Europos Sąjungoje įsigalioja vadinamoji trečioji elektros energetikos ūkio direktyva, kurią per ateinančius pusantrų metų teks įgyvendinti ir kuri reikalauja iš esmės atskirti elektros ūkyje perdavimo tinklus nuo skirstomųjų tinklų ir nuo generacijos pajėgumų", - teigė Premjeras.
"Žinių radijo" duomenimis, penktadienį turėtų paaiškėti teisininkų išvados dėl LEO LT galimo ardymo pasekmių.
LEO LT sudaro "Lietuvos energija", "Rytų skirstomieji tinklai" (RST) ir privačiai "NDX energija" priklausę VST.
LEO LT akcijų paketas buvo paskirstytas remiantis minėtų bendrovių turto vertinimu. "Lietuvos energijos" turto vertė nustatyta be jai priklausančių Kauno HE ir Kruonio HAE. Seimo patvirtintoje LEO LT sukūrimo sutartyje nurodoma, kad sukūrus nacionalinio investuotojo bendrovę ne vėliau nei per 24 mėnesius šios elektrinės nuo "Lietuvos energijos" turi būti atskirtos, o jų pagrindu sukurtos dvi atskiros bendrovės.
Vyriausybė valdo 61,7 proc. LEO LT akcijų, 38,3 proc. - privati "NDX energija".
