Dabartinės valdžios veikla chaotiška, o sprendimai atsitiktiniai. Ji nededa pastangų, kad iš anksto įžvelgtų problemas ir tik gesina „gaisrus”, spręsdama netikėtai iškilusias bėdas. Vyriausybės veikloje nėra aiškios strategijos, ateities vizijos. Ji tiesiog plaukia pasroviui. Mes – TS-LKD – esame tvirtai įsitikinę, kad daugiau taip tęstis nebegali, ir ypač dabar, kai Lietuva artėja link didelių ekonominių išbandymų. Lietuvai reikia aiškaus plano.
Mes drąsiai tvirtiname, kad turime tokį planą. Pagrindiniai jo principai – drąsios permainos ir susitarimai vardan tokių permainų sėkmės. Planą rengėme ne tuščioje vietoje, o giliai išanalizavę pagrindines šiandieninio gyvenimo problemas bei jas gimdančias priežastis.
Šiuo metu ryškiausiai matomos bėdos – tai gilėjanti ekonominė krizė, korupcija ir Rusijos agresyvumas. Bet šių gaisrų tinkamai neužgesinsime jeigu nematysime pamatinių ir pagrindinių problemų.
Trys pagrindinės dabartinės valdžios paliktos problemos vienodai svarbios ir skaudžios: tai tautos erozija, ekonominis trumparegiškumas bei valdžios neveiksnumas.
Pati skaudžiausia, mano manymu – tautos erozija: mažas gimstamumas, alkoholizmas, nepasitikėjimas, netikėjimas ateitimi, nenoras gyventi savo valstybėje. Tai bėdos, kurios verčia labai susirūpinus žvelgti tiek į dabartį, tiek ir į ilgalaikę mūsų tautos perspektyvą.
Ne mažesnė problema – ekonominis valdančiųjų trumparegiškumas. To pasekmė – spartaus ekonominio augimo laikotarpis buvo trumpalaikis. Taip įvyko dėl aiškios priežasties – valdžia neturėjo ir neturi ilgalaikės ekonominės strategijos. Pigios darbo jėgos, kaip konkurencinio pranašumo, laikas jau baigėsi, o naujos ekonominės politikos pėdsakų valdžioje net ir nesimato.
Trečioji – valdžios neveiksnumas. Teorinių strategijų, kaip reikia tvarkyti Lietuvos gyvenimą, kaip spręsti įvairiausias problemas – nuo sveikatos apsaugos iki kovos su korupcija – yra tikrai nemažai. Ir kai kurios – tikrai neblogos. Tačiau mes nematome valdžios gebėjimo jas nuosekliai įgyvendinti, strategiškai ir planingai veikti.
Mūsų įsitikinimu, visos trys šios didžiosios problemos tarpusavyje susijusios. Negalima vienos problemos išspręsti, jei tuo pat metu nesprendi kitų. Jei Lietuva įgrius į ekonominės krizės duobę - atsinaujins emigracijos srautai, didės žmonių nepasitikėjimas, o tai lems neracionalų žmonių balsavimą: iš pykčio. Turėsime valdžią, kuri vėl negalės spręsti problemų.
Savo programoje pateikiame aiškų planą kaip reikia spręsti pagrindines problemas. Mes žinome kaip sukurti skaidrią, sąžiningą ir veiksmingą valdžią, kuri gali ne tik parašyti programą, bet veikti strategiškai, planingai bei sistemingai.
Programoje aiškiai nurodytos kryptys nuo ko reikia pradėti permainas. Mes žinome, kad jokių problemų neišspręsime, jei neturėsime veiksmingos valdžios. Rinkėjai turi tarti žodį – ar jie nori teigiamų pasikeitimų, nes veiksmingos valdžios formavimui reikia ir kitokios politinės valdžios sandaros. Manome, kad dabartinės partijos, esančios valdžioje, tiesiog nepajėgia sukurti veiksmingo valdymo. Tačiau šalia viso to dar reikia ir daug sisteminių permainų pačiame valdžios veikime. Niekam neatskaitingą biurokratinį valdymą turi pakeisti naujoji viešoji vadyba: aiškūs valdžios planai, aiškūs veiksmai, aiškūs rezultatai, skaidrus veiklos vertinimas. Reikia kuo daugiau valdymo svertų perduoti vietinei valdžiai: tam planuojame gilią savivaldos ir regioninės politikos reformą bei sprendimo galios „nuleidimą” ten, kur problemos kyla. Tai yra aiški mūsų linija.
Turime aiškų planą kaip stabdyti ir mažinti ekonominės krizės pasekmes ir kaip pasiekti ilgalaikio ir stabilaus mūsų ekonomikos augimo. Tam iš tiesų reikia drąsių, sistemingų permainų ir energetikos, ir investicijų pritraukimo, ir mokesčių reikaluose. Darniai plėtrai nemažiau svarbu ir švietimo bei sveikatos apsaugos problemų sprendimas.
Tautos erozijos stabdymui be jokios abejonės reikalinga stipri parama šeimai, efektyvi socialinė parama, nauja švietimo ir kultūros politika.
Mūsų planas remiasi principine doktrina – drąsios, išmintingos permainos, kurių parengimui ir svarstymui esam pasiruošę pasitelkti geriausius Lietuvos protus ir su jais diskutuoti. Svarbu plačiai susitarti dėl tokių permainų įgyvendinimo, nes tik tai leis nebetrypčioti.Tai didelis iššūkis ir mes esame pasiruošę jį priimti.
Visą TS-LKD programą ir priedus rasite mūsų svetainėje www.tsajunga.lt
Skirtingai nuo kitų partijų kiekvienas mūsų programos teiginys turi išsamų planą, kaip vieno ar kito tikslo pasiekti.
Drąsiai galiu pasakyti, kad tokio išsamaus plano mūsų partija dar neturėjo. Lygindamas su kitų partijų programomis taip pat galiu drąsiai teigti, kad nematau nė vienos partijos, kuri ką nors panašaus jau būtų parengusi. Tą patį teigia ir nepriklausomi ekspertai, kurie „Veido” žurnale atlieka specialų programų tyrimą.
„Labai rimta medžiaga Lietuvos ekonominės politikos programai,” - apie ekonomikos skyrių teigia Jonas Karčiauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas. Verslininkas Ignas Staškevičius pažymi: „TS-LKD programos projekte pasiektas vizijų ir jų įgyvendinimo būdų balansas”.
Mykolo Riomerio universiteto profesorė Ona Gražina Rakauskienė: „Programoje matyti išsami ir objektyvi analizė, pagrįstai iškeliama esminė ekonomikos problema – strateginio mąstymo stoka”.
Profesorius Antanas Kulakauskas švietimui skirtą programos dalį vertina kaip „nuoseklią, sistemingą, keliančią aktualias problemas ir siūlančią gerus sprendimo būdus.”
Mūsų programa pasižymi giliu, sisteminiu ir išsamiu požiūriu į daugelį šių dienų valstybės gyvenimo reikalų. Mūsų plane yra 20 dalykinių programų. Visa programa – 276 puslapiai, iš jų pagrindinei programai skirta 185 psl.; 89 psl. – keturiems išsamiems dalykiniams priedams: švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, kovos su alkoholizmu programos.
Ši programa buvo rengiama porą metų. Mūsų partijos projektai „Naujoji darbotvarkė Lietuvai”, Dešinioji koalicija “Vardan Lietuvos” mums leido bendradarbiauti su žymiausiais Lietuvos ekonomikos, finansų ir kitų sričių ekspertais. Šio bendradarbiavimo sėkmingas finalas yra ne tik aiškus ir išsamus planas, bet ir kompetentinga komanda: su ja mes ir einame į rinkimus, su ja mes taip pat drąsiai prisiimame atsakomybę už tolesnę Lietuvos raidą ir už mūsų parengto plano įgyvendinimą
Kokią matau Lietuvos perspektyvą?
Esminis klausimas toks – ar Lietuva judės Airijos, ar Portugalijos trajektorija? Ar artėjantis ekonominis sunkmetis bus paskutinė vinis į karstą mūsų gerovei, ar postūmis permainoms vardan sėkmės? Europoje yra įvairių pavyzdžių. Airiją devintojo dešimtmečio vidurio krizė paskatino daryti drąsias permainas. Joms įgyvendinti vyriausybė pasiekė plataus nacionalinio susitarimo.
Portugalijos ekonomika pradėjo stagnuoti 1992 m., kai pasiekė 70 proc. Europos vidurkį. Deja, Lietuva yra jau netoli tokio rodiklio. Nuo to laiko Portugalijos ekonomika neperžengė 73-74 proc., lyginant su Europos Sąjungos ekonomika, nes Portugalijos politikai nesiryžo eiti būtinų permainų keliu.
Dar kartą patikinu, kad mes turime planą ir žinome, ką reikia daryti, kad Lietuva iš šios krizės išeitų Airijos trajektorija, o ne liktų stagnuoti portugališkame sąstingyje.
Po rinkimų mūsų Vyriausybė inicijuos nacionalinį susitarimą dėl bendro plano Lietuvai. Negalima pakartoti 2003 metų A. Brazausko klaidos. Tuo metu mūsų partija inicijavo pirmąjį nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos ekonominės ir socialinės sėkmės. Pavyko įtikinti G. Kirkilą eiti šiuo keliu. Buvo pasirašytas planas, bet tuometinis premjeras A. Brazauskas jį padėjo į stalčių. Mes, skirtingai nuo A. Brazausko, elgsimės kaip Airijos vyriausybė – imsimės atsakomybės tą susitarimą įgyvendinti.
Taigi, Lietuvai reikia aiškaus permainų plano. Mes tokį planą Lietuvai esame parengę. Mes turime komandą, kuri yra pasiryžusi ir pasiruošusi šį planą atsakingai įgyvendinti.
Pradėkime…
