Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad vykdydama spaudimą Lietuvai Kinija klysta, tuo metu socialdemokratų Seimo narys Gintautas Paluckas pažymi, jog moralizavimas, kas čia klysta, yra beprasmis. Apie tai politikai diskutavo portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pasak G. Palucko, leidimas atstovybei Lietuvoje duotas dorai neišdiskutavus įvairių pavadinimo aspektų ir neįvertinus įvairių Kinijos reakcijos galimybių tarp prezidento Gitano Nausėdos bei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio. Atstovybės pavadinimo plonybės nebuvo derintos ir su koalicijos partneriais Liberalų sąjūdžiu bei Laisvės partija.
Socialdemokratų politikas teigia, jog ekonominės atstovybės pavadinimo keitimas, kaip vienas situacijos sprendimo variantų, turi būti ant svarstymų stalo, jeigu siekiama sumažinti įtampą tarp Kinijos bei Lietuvos.
„Kalbant apie tai, ar gali būti svarstomas toks variantas, tai toks variantas galimas, nes diplomatinių santykių įtampa, kuri yra tarp Lietuvos ir Kinijos, kažkaip turi būti sumažinta, todėl ant strategijų ir taktikų stalo turi būti padėta viskas. Aišku, koordinuotis reikia ir su Europos Sąjungos šalimis narėmis, su strateginiais partneriais JAV, bet svarstant visi variantai ant stalo tikrai gali būti padėti, tai galėjo nuskambėti formaliai ar neformaliai įvairiuose pokalbiuose“, – sakė G. Paluckas.
Tačiau konservatorių atstovas, buvęs premjeras A. Kubilius teigia, jog Lietuva nepadarė nieko neteisėto ir nepažeidžia jokių savo tarptautinių įsipareigojimų. Pasak pašnekovo, Kinija klysta taip spausdama Lietuvą, o taip esą tikriausiai yra dėl to, jog Vakarai iki šiol nuolaidžiavo Pekinui.
„Pirmas dalykas, Lietuva nepadarė nieko, kas būtų neteisėta arba neatitiktų tarptautinės teisės normų. Santykiai su Taivanu yra Lietuvos savarankiškas reikalas, tai nepažeidžia jokių įsipareigojimų, duotų Kinijai, nes tame komunikate, kuris buvo pasirašytas 1991 metais, apie tai, kaip gali būti vadinama Taivano ekonominė atstovybė, nėra nė vieno žodžio“, – kalbėjo A. Kubilius.
„Antras dalykas, reikia labai aiškiai įvardinti, kad tokia pozicija, kurią užėmė Kinija, yra labai klaidinga. Jinai galbūt susiklostė dėl to, kad Vakarai iki šiol labai dažnai nuolaidžiaudavo ir leisdavo Kinijai savo rinkos dydžiu daryti spaudimą atskiroms valstybės, ar tai būtų Čekija, ar Australija, ar dabar Lietuva. Tam turi ateiti pabaiga, nes Kinija tokias priemones naudoja pačiais įvairiausiais klausimais. Jeigu kas nors pakritikuoja Kiniją dėl Honkongo demokratijos sugriovimo, tai ta šalis irgi susilaukia tokių pat Kinijos priemonių, jeigu kas nors pasikviečia Dalai Lamą, vėl Kinija taip pat reaguoja. Tai jeigu iki šiol į tai buvo žiūrima šiek tiek pro pirštus, tai po 2018-2019 metų, kai Kinijos valdžia pati sulaužė savo įsipareigojimus Honkongo demokratijai, šalia to visi pamatė, kas yra daroma su uigūrų mažuma, tai bent jau Briuselyje, Europos Parlamente požiūris į Kinijos veiksmus labai greitai darosi žymiai kritiškesnis, radikaliai keičiasi“, – pridūrė konservatorius.
Vis tik G. Paluckas pažymi, kad moralizavimas šioje situacijoje visiškai beprasmis, nes tiek diplomatiniuose, tiek asmeniniuose santykiuose svarbu, kaip abi pusės suvokia situaciją arba konfliktą, kaip vertina faktus, kokias išvadas pasidaro.
„Mes galime sakyti, kad mes užrašėme gerai, kinai sako – užrašėt blogai. Štai čia ir problema ir dabar realiai neturime diplomatinių santykių, nes neturime aukšto rango diplomato, tik reikalų patikėtinį. Jeigu mus tokia situacija tenkina, mes galime ir toliau jaustis patogiai savo matyme ir manyme, jog Kinija klysta. Jeigu ši situacija mūsų netenkina, tuomet turime daryti žingsnius, kad tą situaciją kažkaip, liaudiškai tariant, išrištume“, – argumentavo socialdemokratas.
Pasak G. Palucko, iš to, kiek jam teko bendrauti su kai kuriais JAV pareigūnais, jis susidarė nuomonę, kad Lietuva gavo daug pozityvaus viešumo už tai, kad kaunasi su Kinija, bet realios pagalbos priemonių spektras yra ribotas tiek iš JAV, tiek iš Europos Sąjungos pusės.
„Kitaip tariant, tą, ką mes čia išvirėm, leiskit taip pasakyti, teks srėbti patiems. Nereikia turėti iliuzijų. Todėl reikia svarstyti ir galvoti, kaip mes toliau gyvensime, nes pagal tokį status quo, koks yra dabar, turėsime lėtinį uždegimą mūsų ekonomikoje, mūsų diplomatinėje aplinkoje, mūsų verslo aplinkoje. Mūsų šaliai tai tikrai nepriimtina, tai nėra mūsų nacionalinis interesas“, – svarstė Seimo narys.
Bet, pavyzdžiui, A. Kubilius negailėjo kritikos opozicijai Kinijos bei Taivano reikaluose, nors užsienio politikos sprendimus realiai priima Vyriausybė ir prezidentas. Anot konservatorių politiko, kad Lietuva ketina atverti Taivano atstovybę buvo žinoma nuo praėjusių metų liepos mėnesio, tai buvo aptarta visuose reikiamuose Seimo komitetuose, visi esą žinojo, jog Kinija reaguos piktai, buvo dirbama su Jungtinių Valstijų administracija ir Europos Sąjungos valstybėmis, tai yra buvo siekiama paramos. A. Kubilius net paminėjo Europos Parlamento rezoliuciją, kuria remiamas prekybinės atstovybės atvėrimas, esą už ją balsavo Vilija Blinkevičiūtė bei Juozas Olekas.
„Jeigu socialdemokratai būtų laikęsi nuosekliai, kaip laikėsi nuo metų vidurio iki spalio-lapkričio mėnesio, tai būtų mažai apie ką diskutuoti. Galų gale, tai būtų signalas Kinijai, kad jai nepavyks pasiekti su savo propaganda ir dezinformacija kokių nors rezultatų Lietuvoje, kad visi laikosi aiškių nuostatų ir, taip sakant, gal Kinija ir pati būtų paskatinta greičiau deeskaluoti situaciją. Dabar kai jinai mato besiblaškančių Lietuvoje kai kurių politinių partijų atstovus, lyderius, tai jinai galvoja, jog gali kažką pasiekti“, – svarstė politikas.
Tuo tarpu G. Paluckas paaiškino, kad situacija buvo absoliučiai priešinga. Pasak jo, atstovybės pavadinimas nebuvo derintas parlamente.
„Aš šiek tiek stebiuosi klausydamas kolegos iš Briuselio kai kurių samprotavimų, nes Europos reikalų komitete, Ekonomikos komitete, kuriuose aš dirbu, ar kituose komitetuose, kur su kolegomis bendraujame, tikrai klausimas dėl Taivano atstovybės pavadinimo nebuvo svarstomas, netgi daugiau galiu pasakyti, tai vidaus politikos niuansai, kad ir valdančiosios koalicijos frakcijų lyderiai, Seimo pirmininkė yra pasakiusi, kad su jais irgi nebuvo derintas tas pavadinimas. Galbūt buvo samprotauta, bet koks bus pavadinimas, nebuvo pasakyta. Negaliu komentuoti Užsienio reikalų komiteto veiklos niuansų, nes ten pirmininkas ilgą laiką buvo linkęs į individualią užsienio politiką ir jos vykdymą bei planavimą. Kas ten buvo šnekėta – atskiras momentas“, – aiškino socialdemokratas.
G. Paluckas pabrėžė nieko blogo nematantis Europos Parlamento rezoliucijoje dėl atstovybės, tik pažymėjo, kad visos Europos valstybės bendraudamos su Taivanu atstovybes vadina Taipėjaus vardu: „Mūsų teisė atidaryti atstovybę, megzti santykius su Taivano sala taip pat neginčijama, tiesiog reikėjo pasirinkti tinkamą pavadinimą ir nesukurti preteksto Kinijai erzintis ir reaguoti taip, kaip ji daro“.
