„Dabar pats geriausias metas partijai eiti realaus atsinaujinimo link, o ne vieną veteraną pakeisti kitu. Laikas suteikti didesnę atsakomybės naštą jaunesnės kartos lyderiams, padedant jiems tą atsakomybės naštą efektyviai realizuoti“, – interviu LRT.lt teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko pareigas eiti baigiantis Andrius Kubilius.
Dvylika metų partijai vadovavęs A. Kubilius pirmadienį paskelbė, kad nebesieks būti perrinktas TS-LKD pirmininku ir partijos pirmininko rinkimuose remia europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą.
Per pirmininkavimo TS-LKD laikotarpį 58 metų A. Kubiliui teko užduotis sujungti dvi partijas – Tėvynės sąjunga ir krikščionis demokratus. Ekspremjeras partijos pirmininku buvo ilgiau nei konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, o per 2013-aisiais vykusius partijos pirmininko rinkimus pastarąjį įveikė antrajame ture.
- Pone A. Kubiliau, kada pradėjote galvoti apie pasitraukimą iš partijos pirmininko posto?
- Kai 2013-aisiais rungiausi su V. Landsbergiu, pasidariau išvadą, kad šią Seimo kadenciją dar būsiu pirmininku, mėginsiu telkti jaunesnę kartą, ruošti didesniems darbams. Kad ir kaip būtų pasibaigę 2016-ųjų Seimo rinkimai, net ir visiškos pergalės atveju būčiau sakęs, kad partijos vadovavimą turi perimti jaunimas. Maniau, partijos kryptį keliuose ankstesniuose rinkimuose išsiaiškinome vieną kartą rungiantis su Irena Degutiene, kitą kartą – su Vytautu Landsbergiu. Bet taip susiklostė, kad I. Degutienę kolegos skatina dalyvauti vėl, o mes grįžtame ten, kur buvome 2011 m. Todėl aš nebemačiau didelės prasmės dėl to rungtis. Po pirmojo savivaldos rinkimų turo nutariau, kad reikia permainų, tik iškart po pirmojo turo nenorėjau apie tai kalbėti, tuomet tai buvo per sunkus klausimas.
- Kokių turite planų, kai vadovavimą partijai perleisite kitam partiečiui?
- Tas perleidimas ar pasikeitimas partijos vadovybėje man yra svarbus etapas, apie jį galvojau seniai. Matau svarbią savo darbo dalį – padėti tvarkingai perimti tuos darbus ir procesus. Tikrai niekur nedingsiu, bet kai pasigirsta nuogąstavimų, kad nuo galinės sėdynės vairuosiu, tai to tikrai nebus. Žinoma, padėti būsiu visada pasiruošęs. Tikrai nesiruošiu užiminėti labai svarbių pareigų, reikalauti jų partijoje ar kitur, tiesiog matau tą pasikeitimo, atsinaujinimo poreikį partijos ir visos Lietuvos tolesnei perspektyvai. A. Kubilius neatmeta galimybių „pabandyti kitą trajektoriją“, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
- Sakote, kad niekur nedingsite, tad ar ketinate ir toliau likti Lietuvos vidaus politikoje? Neplanuojate išvykti į kokias nors Europos Sąjungos valdžios institucijas? Yra teigiančių, kad jūs – europinio kalibro politikas.
- Tiesą sakant, kol kas tikrai neturiu kažkokių konkrečių planų. Matau, kur galiu energingai darbuotis Lietuvoje, žiūrėdamas į ilgalaikės ateities perspektyvos projektavimus ir įvairių naujų temų plėtojimą tiek partijos, tiek valstybės gyvenime. [...] Bendrų rūpesčių dėl Ukrainos tikrai nemažės artimiausiu metu, todėl matau galimybę dar daugiau prisidėti sprendžiant šiuos reikalus. Galbūt sumažinus savo aktyvumą kasdienio valdymo reikaluose, atsiranda daugiau galimybių daugiau laiko praleisti prie etapinių darbų.
- Nemažai Lietuvos politikų, partijų garbės pirmininkų – Vytautas Landsbergis, Viktoras Uspaskichas, Aloyzas Sakalas – išvyksta į Europos Parlamentą. Ar jūs tokio kelio neatmetate?
- Tikrai neatmetu galimybių ir perspektyvų pabandyti kitą trajektoriją, bet šiandien – 2015-ieji, o EP rinkimai įvyks 2019-aisiais, todėl dar anksti apie tai kalbėti.
- Kokią matote TS-LKD perspektyvą?
- Mano įvardinta konservatyvi Lietuvos modernizacijos kryptis lieka labai svarbi, galbūt šiek tiek keičiasi jos turinys. Matau tris pagrindines kryptis. Visų pirma – europietiškos gerovės kūrimas ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Tai reikalauja tam tikrų naujų politikos instrumentų. Iki šiol mes daugiau kalbėdavome apie valstybės lygmenis, makroekonominius dalykus ir kita. Tai, kad Lietuva pagal BVP kiekį vienam gyventojui yra pasiekusi 75 proc. Europos lygmens, rodo, kad tai jau galbūt nėra pats svarbiausias prioritetas. Tuo metu gerovės, paslaugų nuo vaiko gimimo iki orios senatvės reikalai, darbo vietos, gyvenimo sąlygos, švietimas tampa pačiais svarbiausiais prioritetais.
Antras prioritetas – kiek galima intensyvesnė ir gilesnė infrastruktūrinė integracija į ES visais laidais, vamzdžiais, bėgiais, keliais.
Trečia kryptis – užsienio politika, saugumo erdvės plėtra į Rytus nuo mūsų, kad mes nebūtume pakraščio valstybė. Tai – ilgalaikė užduotis ir strategija. Šių trijų pamatinių vagų plėtroje aš matau daug darbų.
- Kokią perleidžiate partiją, ar ji šiuo metu yra tvirta?
- Aš tikrai nematau kažkokių bėdų, partija yra tvirta. Galbūt kaip tik išryškėja poreikis atsinaujinti. Šiuose savivaldos rinkimuose pamatėme, kad sėkmingai pasirodome arba ten, kur turime stiprius lyderius, arba ten, kur neseniai įgyvendinome atsinaujinimo reformas, kur atėjo nauji, jauni ir energingi lyderiai. Kaišiadorys, kur laimėjo jaunas ir perspektyvus mūsų kandidatas Vytenis Tomkus, yra labai geras pavyzdys daugeliui.
Taip pat matome liberalų konsolidaciją, sujungiant kelias išsibarsčiusias politines jėgas į vieną – tai duoda balsų konsolidaciją. Iš tikrųjų tas liberalių jėgų susijungimas yra pagrindinė priežastis, kodėl taip gerai pasirodė Liberalų sąjūdis. Visiems atrodo, kad Liberalų sąjūdis staiga sustiprėjo. Taip yra todėl, kad vieni iš jų, liaudiškai tariant, „numirė“, o kiti viską paėmė. Mums tai gerai, nes matome partnerį, su kuriuo po kitų Seimo rinkimų būtų galima sudaryti valdančiąją koaliciją. Skirtumas tarp mūsų ir valdančiųjų šiandien tampa vis mažesnis, iš kitos pusės, ta konkurencija, kai mums kvėpuoja į nugarą didžiuosiuose miestuose, taip pat gera. Mums reikia pasitempti, negalime apleisti ir savo rinkėjų didmiesčiuose, turime būti ta partija, kuri nuolat brėžė kryptis į Lietuvos ateitį.
- Ar Liberalų sąjūdis taip pat šneka apie galimą koaliciją su Jūsų partija?
- Mes kalbame, kad skirtumas tarp mūsų dviejų partijų gauto balsų skaičiaus ir šiandieninės valdančiosios koalicijos yra smarkiai sumažėjęs. Kažkokių konkrečių susitarimų dar nedėliojame, bet jie yra mūsų partneriai, mes dirbome kartu su jais, turime patirties, ir tai reikia tęsti toliau.
- Politologai aiškina, kad Jūs galite susidurti su problemomis formuojant kitą koaliciją, mat TS-LKD gali pritrūkti sąjungininkų.
- Iššūkiai lieka, bet perspektyva matosi. Todėl ir darome permainas partijos vadovybėje, pasiūliau naujų lyderių, parėmiau G. Landsbergio kandidatūrą, nes matau galimybių iki kitų Seimo rinkimų sutelkti naujų rinkėjų balsų, išsaugant tuos, kuriuos turėjome iki šiol. Tie rinkėjai pakankamai stabilūs – nuo 180 iki 200 tūkst. Pridėjus Liberalų sąjūdžio dabar turimą panašų skaičių, suma jau būtų pakankamai solidi.
- Koks iš tiesų buvo Jūsų pasirinkimo motyvas siūlant G. Landsbergį? Jis yra labai jaunas. Politinės patirties G. Landsbergis turi taip pat vos vienerius metus – aktyvią politinę veiklą pradėjo tik prieš Europos Parlamento rinkimus.
- Tai, kad jaunas, dar nereiškia, kad nepatyręs. Man teko su juo kartu dirbti Vyriausybėje, turėjau galimybių analizuoti gebėjimą brėžti tam tikras politikos perspektyvas ir jas įgyvendinti. Dėl to neturiu jokių abejonių.
Per EP rinkimus jis parodė, kad gali pelnyti rinkėjų paramą – iš mūsų sąrašo trečiosios vietos, padedant rinkėjams, jis tapo pirmuoju.
Be to, per šiuos metus jis parodė, kad gali pelnyti ir Europos politikos grandų ar veteranų pripažinimą EP – jam pavedė rengti raportą, tai yra didelis dalykas.
G. Landsbergį iškėlė 25 skyriai, nors jis pats to gal visiškai neplanavo. Tai rodo, kad jo gebėjimas pelnyti mūsų eilinių partijos narių simpatiją ir pagarbą yra stiprus. Jis daug dirba su skyriais, todėl visos aplinkybės lėmė, kad paraginau kolegas. Bet, žinoma, spręs partijos nariai, visi turi teisę balsuoti rinkimuose. A. Kubilius tikisi, kad G. Landsbergis sutelks naujų rinkėjų balsų, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
- Ar dėl tokio sprendimo nepyksta vyresni partijos nariai? Visame pasaulyje konservatoriai vertina patirtį, su amžiumi ateinantį politinį išmanymą.
- Tai tam ir yra rinkimai, kad konkuruotų. Pykti nėra dėl ko, ne pirmą kartą taip renkame pirmininką. Esu įsitikinęs, kad ta tiesioginių rinkimų sistema iš tikrųjų mus daro stipresnius.
- Nemažą palaikymą turi ir Irena Degutienė.
- Natūralu, kad turi. Kiekvienas partijos narys turės galimybę rinktis. Vertindamas I. Degutienės patirtį ir privalumus, galvoju, kad dabar pats geriausias metas eiti realaus atsinaujinimo link, o ne pakeisti vieną veteraną kitu. Laikas suteikti tą didesnę atsakomybės naštą jaunesnės kartos lyderiams, po to padedant jiems tą atsakomybės naštą efektyviai realizuoti.
- Bet Jūs tikite, kad rinkimus laimės G. Landsbergis?
- Tikrai tikiu, nes manau, kad partijai reikia atsinaujinti. Be to, mačiau, kad galime atsidurti ten, kur jau buvome. Turėjome intensyvią konkurenciją tarp mūsų politikos veteranų 2011 m., 2013 m. Kai pamačiau, kad vėl gali tas pats būti, nemačiau tame didelės naudos partijai. Mano įsitikinimu, reikia rodyti asmeninį atsinaujinimo pavyzdį.
G. Landsbergio išrinkimas pirmininku visai partijai būtų tikrai naudingesnis. Manau, jis sugebėtų apjungti konservatorius, krikščionis demokratus – ir jaunesnius, ir vyresnius.
- Socialdemokratas Gediminas Kirkilas kritikuoja Jūsų sprendimą partijos valdymą patikėti G. Landsbergiui, sako, kad jo išrinkimas partijai būtų katastrofa ir pabaiga.
- Mane iš tiesų pralinksmino šie G. Kirkilo žodžiai. Svarsčiau, gal G. Landsbergis pasamdė G. Kirkilą kaip reklamos agentą? Nes geresnę reklamą, kaip kad G. Kirkilas padarė G. Landsbergiui, būtų sunku sugalvoti.
Man linksma, kad tarp socialdemokratų dėl to kyla nerimas. G. Landsbergio kandidatūrą jie vertina kaip didelį iššūkį sau.
