Ji įsitikinusi, kad sėkminga Šiaurės Makedonijos integracija į Europos Sąjunga (ES) yra ir Lietuvos interesas, nes Vakarų Balkanai, pasak parlamentarės, yra „tikras tautų katilas“, o Lietuvos ir visos ES interesas – kad tame regione esančios valstybės būtų taikios, stabilios ir europietiškos.
L. Andrikienės teigimu, Balkanų valstybės renkasi Europos integracijos, europietiškos raidos kelią – viena jų – Kroatija jau yra ES narė, Juodkalnija ir Serbija derasi su ES dėl narystės, o Šiaurės Makedonija ir Albanija laukia derybų su ES pradžios.
„Mums labai svarbus regiono valstybių indėlis, sprendžiant saugumo problemas, stabdant nelegalios migracijos srautus, kovojant su terorizmu ir ekstremizmu, organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. ES interesas – ir bendri veiksmai su regiono šalimis užtikrinant ES sienų apsaugą, Europos energetikos ir transporto tinklų plėtra į regiono šalis, šių valstybių integracija į ES energetikos bei skaitmeninę sąjungas, Kosovo klausimo sprendimas, – BNS šeštadienį sakė Laima Andrikienė.
Ji pabrėžė, kad Šiaurės Makedonija jau yra NATO narė, dabar jai reikalinga parama siekiant pradėti derybas dėl narystės su ES, ir toji derybų pradžia „yra ranka pasiekiama“.
Seime šią savaitę vyko bendras Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis grupės ir Šiaurės Makedonijos Susirinkimo parlamentinės bendradarbiavimo su Baltijos valstybių parlamentais grupės posėdis.
Kaip nurodo Seimo Tarptautinių ryšių skyrius, jame dalyvavęs Šiaurės Makedonijos Respublikos vicepremjeras, atsakingas už ES reikalus, Nikola Dimitrovas pabrėžė, kad Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių parama yra reikalinga ir labai laukiama visuose formatuose – ir parlamentiniu, ir vyriausybių lygiu.
N. Dimitrovo teigimu, ES pastebimas noras baigti valstybių iš Balkanų jungimosi prie ES procesą, tačiau stojimo derybų pradžią pristabdė COVID-19 pandemija, o Šiaurės Makedonijos atveju – ir Bulgarijos, su kuria ribojasi, pozicija.
BNS anksčiau rašė, kad Bulgarija nepritaria deryboms dėl Šiaurės Makedonijos stojimo į ES. Tarp šalių nesutarimai yra dėl makedonų kalbos kaip savarankiškos ar bulgarų kalbos dialekto statusas, istorinė teritorijų priklausomybės, bendro dviejų šalių didvyrio revoliucionieriaus Gocės Delčevo tautybės.
Šiaurės Makedonija 2019 metais pakeitė savo pavadinimą, kad išspręstų ginčą su Graikija, blokavusia jos siekį įstoti į ES.
69 proc. Šiaurės Makedonijos gyventojų pritaria šalies narystei ES.
