Antradienį (09 16) posėdžiavęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, svarstęs du vardų ir pavardžių įstatymus – Vardų ir pavardžių įstatymą XP-689A(2) (parengė Teisingumo ministerija) ir Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą XP-689(3) (parengė Seimo narys R.Kupčinskas), priėmė saliamonišką sprendimą. Pasak komiteto pirmininko V.Domarko, „dabar savo žodį turi tarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jeigu jis nutartų, kad įstatymo projektas atitinka Konstituciją, siūlome sujungti Teisingumo ministerijos ir Seimo nario Ryto Kupčinsko parengtus įstatymų projektus, reglamentuojančius vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose“.
Darosi įdomu, ar pajėgs ir ar imsis Teisės ir teisėtvarkos komitetas nustatyti, ar įstatymo projektas (neaišku kuris, nes buvo svarstomi du įstatymai) atitinka Konstituciją. Nemažiau įdomu ir tai, kad Seimo Teisės departamentas tokį darbą jau seniai atliko, nes vertindamas įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, dar šių metų vasario 19 d. išvadoje, remdamasis Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. ir 2006 m. gegužės 10 d. nutarimais, pasiūlė Teisingumo ministerijos projekte XP-689A(2) nustatyti, kad „asmens ar kituose dokumentuose nelietuviška pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, o greta gali būti rašoma ir asmens tautybės kalbos rašmenimis (pvz., skliausteliuose)“. Dėl R.Kupčinsko parengto projekto XP-689(3) Teisės departamentas savo 2005 m. gruodžio 8 d. išvadoje jokių esminių trūkumų nepažymėjo. Paprastas klausimas: ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas sugalvos gudresnes išvadas dėl įstatymo atitikties Konstitucijai negu Teisės departamentas? Greičiausiai, ne. Tokiu būdu ir po šio komiteto sprendimo įstatymo projektas vėl atsidurs tame pačiame taške, kur jis buvo iki šiol.
Verta patikslinti ginčo esmę. Pagal Teisingumo ministerijos parengto įstatymo projekto XP-689A(2) 9 straipsnio „Vardų ir pavardžių vartojimas“ 1 dalį „Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lietuviškais ar kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, kompetentingos institucijos sudaromuose ar išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose rašomi nekeičiant rašmenų, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus“. Tas atvejis liečia tik užsienio valstybėje pakeisto Lietuvos Respublikos piliečio vardo ar pavardės ištaisymą.
R.Kupčinsko parengto įstatymo projekto XP-689(3) 4 straipsnyje “Vardo ir pavardės rašymas” sakoma kitaip : „Dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviška forma ir lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje numatytus atvejus, remiantis oficialiais įrašais”. Tų atvejų pirmasis yra toks: “vardas ir pavardė, Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose parašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, į kitus dokumentus turi būti nurašomi paraidžiui, nenaudojant nelietuviškų raidžių ir diakritinių ženklų”. Tačiau tuomet kyla klausimas, iš kur lietuviškuose dokumentuose gali atsirasti “nelietuviški lotyniško pagrindo rašmenys”, jei pagal ankstesnį straipsnį tokių iš viso negalės būti? Visi kiti atvejai taip pat mini tik lietuviškus rašmenis.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tolimesnę įstatymo priėmimo eigą modeliuoja taip: jei įstatymo projektas (matyt, parengtas Teisingumo ministerijos) vis dėlto atitiks Konstituciją, tuomet reikėsią sujungti Teisingumo ministerijos ir R.Kupčinsko projektus į vieną įstatyminį darinį. Pasak V. Domarko, tai galėtų atrodyti panašiai, kaip siūlė Teisės departamentas: nelietuviškus vardus ir pavardes dokumentuose rašyti originalo kalba, skliausteliuose nurodant lietuvišką tarimą arba atvirkščiai – rašant lietuviškai ir skliausteliuose nurodyti originalą.
Tokios yra ginčo šalių pozicijos ir kompromisinis siūlymas. Ar tikrai tai būtų geriausia išeitis?
Kažin. Šią abejonę bandysiu pagrįsti keliais argumentais. Pirmiausia, kas gi yra tie lietuviški rašmenys? “Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos” (red. Vytautas Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994.) 6 paragrafe pristatant lietuvių kalbos abėcėlę, pastabose pažymima, kad “nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) pavartojamos raidės: Q, W, X, kiek rečiau Ä, Ö, Ü, Å ir kt.”.
Taigi, nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis, jais užrašant nelietuviškus asmenvardžius, oficiali lietuvių kalbos gramatika LEIDŽIA VARTOTI! Paklusus lietuviškai gramatikai, R.Kupčinsko parengto įstatymo projektas, dėl jame neteisingai suprastos “lietuviškų rašmenų” sąvokos, savaime atpuola, nes tiesiog nelieka pagrindo oponuoti Teisingumo ministerijos parengtam įstatymui.
Dėl skliaustelinės rašybos siūlymo. Seimo Teisės departamentas, vertindamas Teisingumo ministerijos projektą pasiūlė, kad „asmens ar kituose dokumentuose nelietuviška pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, o greta gali būti rašoma ir asmens tautybės kalbos rašmenimis (pvz., skliausteliuose)“. Nesunku atsekti, kad šis siūlymas jau buvo tuometinio premjero A.Brazausko pagarsintas prieš šešerius metus ir vien tai, kad jokio pasistūmėjimo ligi šiol nematyti, aiškiai rodo, kad tai visiškai netinkamas sprendimas. Pagalvokime blaiviai. Kas skaitys, pvz., Lietuvos piliečio lenkišką pavardę, jeigu ji bus įrašyta greta lietuviškos? Lietuvoje garantuotai visos įstaigos, kur bus pateikiamas pasas, naudosis lietuviškuoju variantu, taigi lenkišką variantą galės sau pasiskaitinėti tik pats paso savininkas.
Tačiau įdomiausia, kaipgi reaguos į tokį įrašą užsienyje? Dviguba pavardė pasaulio nestebina, bet “skliaustelinė” sukels sąmyšį dėl eilinio lietuvių originalumo. Tokios skliaustelinės pavardės savininkas kur nors Londono aerouoste galės tvirtinti, kad jo tikroji pavardė yra įrašyta skliausteliuose, tačiau įtarūs anglai sakys, kad tikroji pavardė tikrai negali būti skliausteliuose. Žodžiu, tikėtina, kad už tokius fokusus, ne vienas skliaustelinis Lietuvos pilietis turės grįžti namo taip ir nepamatęs Temzės krantų. Nekankinkime savo šalies piliečių ir nerašykime kvailysčių jų pasuose.
Pagaliau dėl nelietuviškų pavardžių perskaitymo. Esą reikia perrašyti nelietuviškas raides lietuviškomis vien todėl, kad lietuviai nemokės perskaityti Q,W,X raidžių. Tačiau juk Konstitucijai lyg ir atitinkančiame R.Kupčinsko projekte rašoma apie svetimo asmenvardžio „paraidinį nurašymą”, tik be nelietuviškų raidžių. O tokiu atveju kokia nors ponia Schwarzwalder ar taptų lengviau perskaitoma ją užrašius kaip Schvarzvalder, t.y. be nelietuviškų raidžių?
Vieni Seimo nariai tikina, kad Vardų ir pavardžių įstatymas bus priimtas dar šioje Seimo sesijoje. Kiti aiškina, kad šis įstatymas tolimos ateities reikalas. Tačiau juk galima ir be jokio įstatymo, vien tik atidžiau perskaičius lietuvių kalbos gramatiką, užrašyti lotyniško raidyno pavardes be jokių jų taisymų, gražinimų ar gerinimų, kad jos galėtų keliauti iš vienos kalbos į kitą, nebijodamos įstrigti Lietuvoje.
