Pagal 2010 metų pradžioje bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktus viešosios nuomonės tyrimus beveik 50 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų skaitmeniniu būdu transliuojamas TV programas stebi naudodamiesi kabelinių TV paslaugomis, palydovine TV įranga, būdami IPTV abonentais arba priimdami antžeminės skaitmeninės TV signalą.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei 40 proc. žiūrovų mato televizijos laidas, kurių paruoštą skaitmeninį signalą jiems siunčia kabelinės televizijos arba jie yra skaitmeninės IPTV abonentais. Dar apie 10 proc. žiūrovų mato televiziją, transliuojamą antžeminės skaitmeninės televizijos (DVB-T). Šie žiūrovai skaitmeninę TV žiūri naudodamiesi specialiais priedėliais arba per televizorius, kurie turi integruotus MPEG-4 glaudinimo sistemos imtuvus. Visi šie žiūrovai nepatirtų jokių nepatogomų išjungus analoginės televizijos transliacijas net šiandien.
Šie tyrimų rezultatai visiškai priešingi, nei kad skelbė bendrovė „Vilmorus“, taip pat metų pradžioje atlikusi socialinį tyrimą apie skaitmeninės televizijos paplitimą Lietuvoje - šios bendrovės apklausų ataskaitoje skelbta, jog tik 6 procentai šalies gyventojų yra įsigiję specialų priedėlį arba naujos kartos televizorių ir televizijos signalą priima nauju skaitmeniniu formatu. Galbūt bendrovė „Vilmorus“ skaitmeninės TV žiūrovų kiekį vertino pagal bendrą Lietuvos gyventojų skaičių, o „Spinter tyrimai“ skaičiavo pagal dabartinį TV žiūrovų skaičių. Be to, statistika lieka statistika - absoliutaus tikslumo tikėtis neverta.
Nežiūrint apklausų skirtumų, yra ir sutapimų - „Spinter tyrimai“ taip pat akcentavo, jog beveik 47 proc. žiūrovų, ypač gyvenančių rajonuose ir žiūrinčių nemokamas analoginiu signalu transliuojamas programas, yra palikti likimo valiai. Kaip rodo tyrimai, tai daugiausia mažesnes pajamas turintys TV žiūrovai. Tokiose vietovėse beveik neplėtojama kabelinė televizija, įsigyti palydovinės TV imtuvus ir mokėti už programas šiems žmonėms yra finansiškai sunku. Atliktas tyrimas atskleidė, kad trečdalis apklaustųjų nepajėgtų įsigyti priedėlių, būtinų žiūrėti skaitmeninę TV (patikimi priedėliai kainuoja apie 200 litų). Būtent ši socialinė gyventojų grupė daugiausia laimėtų perėjus prie skaitmeninio signalo – prie keturiolikos dabar nemokamai skaitmeniniu būdu transliuojamų programų prisidėtų dar ir regioninės televizijos kanalai, atsirastų galimybė pasirinkti kalbą, subtitrus, gauti kitą papildomą informaciją.
„Susisiekimo ministerija, kuruojanti perėjimo prie skaitmeninių transliacijų sritį, turėtų aktyviau skatinti Vyriausybę įgyvendinti visas reikalingas priemones, įskaitant kompensavimo mechanizmus socialiai remtiniems vartotojams, kad Lietuva kuo anksčiau ir sklandžiau pereitų prie pažangios TV technologijos“, – pabrėžia Lietuvos skaitmeninių televizijų asociacijos valdybos pirmininkas Eimuntas Akromas.
2009 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva buvo suburta Koordinacinė taryba skaitmeninės televizijos skatinimui, į kurią įėjo valstybinės institucijos, visuomeninis transliuotojas ir įvairių komercinių televizijų atstovai. Susisiekimo ministerija pasiūlė pasirašyti Supratimo memorandumą, kuriame būtų akcentuojamas siekis pereiti prie skaitmeninės TV transliacijos visoje šalyje 2011 metais.
„Net ir pereidami prie skaitmeninės TV ateinančiais metais, liktume paskutiniais tarp Baltijos šalių. Pavyzdžiui, Estija analoginius siųstuvus išjunginėti jau pradėjo. Latvija, nepaisydama sunkios ekonominės padėties, išjungs iki šių metų pabaigos. Kuo spartesniu perėjimu suinteresuotos absoliučiai visos pusės: gyventojai gaus geresnės kokybės paslaugas, dažnius reguliuojančios institucijos galės naudotis likusiais laisvais analoginiais dažniais, televizijos programų transliacijų ir persiuntimo kaštai sumažės. Turime spartinti visuomenės informavimo kampaniją ir kuo skubiau apibrėžti kompensavimo kelius įsigyjant skaitmeninius priedėlius“, – teigia valdybos narys Nerijus Ivanauskas.
