Pasak analitikų, finansų rinkoms patiktų, jei Europos pinigų sąjungos vardu kalbėtų vienas pareigūnas. Tačiau manoma, kad įsteigti "misterio euro" pareigas trukdys daugybė praktinių kliūčių.
Politikai, kurie bando pertvarkyti Europos Sąjungos (ES) institucijas Konvente Europos ateičiai ir šias pastangas tęs šiais metais vyksiančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje, ieško būdų sustiprinti euro zonos atstovavimą tarptautinėje arenoje.
Šį mėnesį Europos Parlamentas paprašė parinkti euro zonai ekonominiu požiūriu atstovaujantį pareigūną ir pasiūlė į šias pareigas skirti ES ekonomikos ir pinigų politikos komisarą, kuriuo dabar yra ispanas Pedro Solbesas.
Įtakingas Briuselyje įsikūręs Europos politikos studijų centras (CEPS) pasiūlė šiuo euro zonos "užsienio reikalų ministru" rinkti vieną iš dvylikos Europos pinigų sąjungos valstybių - vadinamosios euro grupės - finansų ministrų. "Siūlome stiprinti euro grupės vaidmenį ir iš esmės jos pirmininką skirti "misteriu euru", geriausia - dvejų su puse metų vienąkart atnaujinamam laikotarpiui", - teigiama liepą paskelbtoje CEPS ataskaitoje.
Aiškūs pareiškimai apie eurą būtų tikra palaima finansų rinkoms, kurias neretai klaidina daugybės Europos politikų kartais prieštaringi pasisakymai.
Euro zonos finansų ministrai gali nustatyti bendrą užsienio valiutų keitimo kursų politikos kryptį, bet konkrečius praktinius sprendimus - pavyzdžiui, ar įsikišti į valiutų rinkas perkant bei parduodant eurus - priima Europos centrinis bankas (ECB).
Tačiau vieningąją valiutą vis dar stipriai tebeveikia Europos politikų pasisakymai. Praėjusią savaitę ryškiu šio teiginio pavyzdžiu tapo Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio (Gerhardo Šrioderio) pareiškimas dienraščiui "Financial Times", jog, jo manymu, ECB svarsto, ar "padarė pakankamai dolerio ir euro keitimo kurso požiūriu, kad išlaikytų Europos eksporto konkurencingumą".
"Financial Times" interpretavo kanclerio žodžius kaip raginimą ECB įsikišti į valiutų rinką. Todėl nors Vokietijos Vyriausybės atstovas vėliau šią interpretaciją paneigė, dėl jos euro kursas dolerio atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per paskutinius du mėnesius. Be to, Gerhardo Schroederio pasisakymas prieštaravo ECB ne kartą kartotam įsitikinimui, kad stiprus euras Europos pinigų sąjungai yra naudingas, nes sumažina infliaciją. Todėl finansų rinkos buvo dar kartą priverstos suabejoti, kas už ką atsakingas.
Analitikų nuomone, priešingai nei Japonijoje ar Jungtinėse Valstijose, kur valstybės pareigūnai paprastai nedrebina valiutų rinkų pareiškimais apie dolerį, Europos politikai nepajėgs atsispirti pagundai kalbėti apie vieningosios valiutos padėtį. Todėl, jei nebus pasižadėta tylėti, "misteriui eurui" teks gerokai paplušėti, kad jį išgirstų.
"Deutsche Bank" skyriaus Londone ekonomistas Markas Wallas (Markas Volas) pridūrė, jog ECB politines "misterio euro" pareigas laikys potencialia grėsme jo pinigų politikos savarankiškumui. Suteikus "misteriui eurui" pakankamai įgaliojimų ir išteklių juos vykdyti, neišvengiamai kiltų konfliktas su ECB.
"Logiškiausia, jei "misteriu euru" būtų ECB pirmininkas. Jis turi lėšų, gali įsikišti bei rasti kompromisą tarp vidaus kainų ir keitimo kurso stabilumo", - aiškino M. Wallas. Toks pasirinkimas tenkintų dabartinį ECB vadovą Wimą Duisenbergą (Vimą Duisenbergą), kuris į "misterio euro" titulą pretendavo jau prieš trejus metus.
“Reuters”-ELTA
