Vivekas Wadhwa buvo įkūręs savo milijoninę kompaniją, tačiau pradėjęs kotitruoti šios akcijas biržoje, buvo nustebintas korporatyvinio valdymo nuobodumo, istoriją aprašo jis pats savo socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje.
Būdamas 40 metų, nusprendė pradėti naują savo verslą, tačiau susidūrė su požiūriu, kad tam jis yra per senas. Taip pat susidūrė su įsitikinimu, kad verslumas būna įgimtas ir pastebimas dar mokyklos laikais. Norėdamas paneigti šį mitą, jis surinko tyrėjų komandą ir apklausė 549 sėkmingus verslininkus.
Apklausa parodė, kad dauguma jų neturėjo verslių tėvų ir nepastebėjo savo polinkio verslui vaikystėje. Jie teigia pradėję savo verslą, nes įgriso dirbti kitiems ir turėjo idėją, kurią buvo galima komercializuoti. Tik ketvirtis savyje apčiuopė verslumo idėją dar universitete.
Tyrimas neatspindėjo didelio skirtumo tarp tų, kurie prekiauti pradėjo dar vaikystėję ir tų, kurie savo verslą pradėjo suaugę. Visgi pirmieji savo verslą pradėjo anksčiau.
Esminis sėkmės garantas buvo išsilavinimas. Kompanijos, įkurtos universiteto absolventų, skyrėsi nuo tų, kurias įkūrė tik mokyklos diplomą turintys vadovai. Tiesa, universitetų prestižas tam įtakos neturėjo.
Paaiškėjo, kad vyresni technologijų kompanijų įkūrėjai yra norma, o ne išimtis. Tyrimo duomenimis, dauguma savo veiklą pradėjo būdami 40 metų. Vyresnieji taip pat dažniausiai buvo vedę ir vidutiniškai turėjo du ar daugiau vaikų.
