Tarptautinė mokslininkų grupė atliko iki šiol tiksliausius matavimus, tirdama, kiek energijos išsiskiria didelėje kosmoso srityje. Jie nustatė, kad šis energijos srautas perpus mažesnis lyginant su padėtimi prieš 2 mlrd. metų, ir toliau silpnėja.
„Visatai nuo šiol lemta gesti; tai tarsi senatvė, kuri tęsiasi amžinybę“, – sakė Vakarų Australijos valstijoje įsikūrusio Tarptautinio radioastronomijos tyrimų centro (ICRAR) mokslininkas Simonas Driveris.
„Faktiškai ji išsitiesusi ant sofutės, užsitraukusi antklodę ir ruošiasi panirti į amžiną snaudulį“, – aiškino jis.
Tyrėjai naudojo septynis pajėgiausius pasaulyje teleskopus, stebėdami galaktikų spinduliavimą 21 elektromagnetinių bangų diapazone – pradedant ultravioletine, baigiant kraštutine infraraudonąja spinduliuote. Šie tyrimai buvo vykdomi pagal projektą „Galaxy and Mass Assembly Survey“ (GAMA).
Per aštuonerius metus trukusių stebėjimų duomenys, surinkti naudojant Naujojo Pietų Velso valstijoje esantį Anglijos ir Australijos teleskopą, buvo panaudoti analizei kartu su duomenimis, gautais iš orbitoje skriejančių kosminių teleskopų, priklausančių JAV nacionalinei aeronautikos ir kosmoso administracijai (NASA) bei Europos kosmoso agentūrai (ESA).
„Panaudojome visus prieinamus kosminius ir antžeminius teleskopus, matuodami energiją, skleidžiamą daugiau negu 200 tūkst. galaktikų kiek įmanoma platesniame bangų ilgio diapazone“, – sakė S.Driveris, kuris pirmadienį pristatė šio tyrimo išvadas Tarptautinei astronomijos sąjungai Havajuose.
Galaktikų sulėtėjimas
Pasak S.Driverio, didžioji energijos dalis pasklido Visatoje tuojau po Didžiojo sprogimo, bet dalį jos papildomai atpalaiduoja žvaigždės, kurių gelmėse vyksta termobranduolinės sintezės reakcijos – pavyzdžiui, jungiantis vandenilio branduoliams ir susidarant heliui.
„Šią naujai atpalaiduotą energiją, sklindančią toje pačioje galaktikoje, sugeriama dulkės, arba ji ištrūksta į tarpgalaktinę erdvę ir skrieja, kol pasiekia kažką kita – žvaigždę, planetą arba itin retai teleskopo veidrodį“, – aiškino astronomas.
Australijos astronomijos observatorijos tyrėjas Andrew Hopkinsas sakė, kad jau anksčiau buvo žinoma, jog naujų žvaigždžių susidarymo Visatoje sparta mažėja, bet nauji duomenys parodė, kad taip pat silpsta atpalaiduojamos energijos srautas visuose tirtuose elektromagnetinės spinduliuotės diapazonuose.
„Nesvarbu, į kokio ilgio bangas žvelgsite Visatoje – jose visose energijos gamyba mažėja vienodai, – A.Hopkinsas telefonu sakė naujienų agentūrai AFP iš Havajų. – Visatai plečiantis ir didėjant šio plėtimosi spartai, žinome, kad galaktikų tolesnė raida lėtės, ir tai atsispindi jų žvaigždžių susidarymo spartoje, kurią sugebėjome išmatuoti.“
Tikimasi, kad šio tyrimo duomenys padės mokslininkams geriau suprasti, kaip susidaro įvairių tipų galaktikos.
Tyrėjai taip pat nori išplėsti savo projektą, kad išmatuotų energijos atsipalaidavimo spartą per visą Visatos istoriją, naudodami naujas priemones, įskaitant didžiausią pasaulyje radijo teleskopą „Square Kilometre Array“, kurį planuojama pastatyti Australijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje per ateinantį dešimtmetį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.