Sekdama Lietuvos ir Lenkijos pavyzdžiu, 2021 metų rugpjūčio 10-ąją Latvija įvedė ir keliskart pratęsė nepaprastąją padėtį, leidžiančią valdžios institucijoms vykdyti neteisėtai valstybės sieną iš Baltarusijos kertančių migrantų apgręžimą, ir sustabdyti teisę prašyti prieglobsčio keturiuose pasienio regionuose.
„Amnesty International“ nuomone, Latvijos paskelbta nepaprastoji padėtis „nebuvo nei būtina, nei proporcinga, kaip reikalaujama pagal ES, regioninę ir tarptautinę teisę“.
Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į latvių pareigūnų elgesį su migrantais, kuris „negali būti pateisinamas kaip teisėtas išimtinių įgaliojimų panaudojimas nepaprastosios padėties metu“.
„Amnesty International“ skelbia užfiksavusi sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant nusikaltimus pagal tarptautinę teisę.
Dokumente sakoma, kad juos įvykdė Latvijos pasieniečiai ir kitos teisėsaugos institucijos drauge su „nenustatytomis specialiosiomis pajėgomis“. Ataskaitoje šie juoda ekipuote apsirengę, ginkluoti ir užsidengę veidus pareigūnai vadinami „komandosais“.
Šiame tyrime užfiksuoti pažeidimai apima smurtinį ir pakartotinį apgręžimą, savavališką ir slaptą sulaikymą neatskleistose vietose Latvijos miškuose, galimai prilygstantį priverstiniam asmenų dingimui, draudžiamą nežmonišką ar žeminantį elgesį, kai kuriais atvejais prilygstantį kankinimui, priekabiavimą, bauginimą ir smurto veiksmus, kuriais žmonės buvo verčiami sutikti grįžti į savo šalį.
Ataskaitoje remiamasi duomenimis, gautais per „Amnesty International“ atstovų vizitą Latvijoje šių metų kovą, bei 17 apklaustų migrantų, dauguma kurių buvo iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių, liudijimais. Taip pat remtasi teismo įrašais, grąžinimo įsakymais, nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriais pašnekovai dalijosi. Pranešimas apima incidentus, įvykusius tarp 2021 metų liepos ir 2022 metų balandžio.
„Slaptas sulaikymas“
Šiam tyrimui apklausti migrantai pasakojo, kad kirtus Latvijos sieną juos paprastai sulaikydavo teisėsaugos pareigūnai ir perduodavo komandosams. Kai kuriais atvejais komandosai juos grąžindavo į Baltarusiją.
Kitais atvejais, iki sugrąžinimo į Baltarusiją žmonės buvo laikomi palapinėse, kuriose dirbo komandosai, arba likdavo miške. Iš sulaikytų migrantų dažnai būdavo konfiskuojami telefonai, todėl jie nežinodavo, kur yra, ir negalėdavo susisiekti su išoriniu pasauliu.
Latvijos pareigūnai aiškino, jog minimos palapinės pasienyje naudotos tik kaip humanitariniai postai, tačiau apklaustieji pasakojo, kad jose tekdavo praleisti ištisus mėnesius.
Žmonių perkėlimo į palapines aplinkybės bei sąlygos, elgesys su migrantais jose „aiškiai rodo, kad palapinės prilygsta neoficialioms sulaikymo įstaigoms, naudojamoms neteisėtam migrantų ir pabėgėlių laisvės atėmimui ir kaip postai neteisėtam grąžinimui „organizuoti“ ir vykdyti“, teigiama „Amnesty International“ ataskaitoje.
„Latvijos valdžios institucijos pažeidė „slapto sulaikymo“ draudimą ir kai kuriais atvejais galėjo pažeisti absoliutų priverstinio dingimo draudimą“, – priduriama joje.
2022 metų gegužės 25-osios duomenimis, iš viso užfiksuoti 6 676 neteisėti Baltarusijos ir Latvijos sienos kirtimo atvejai, o kartais sieną kelis kartus kirsdavo tie patys asmenys.
Ataskaitoje pažymima, kad iš pasienio zonos buvo išvežti 156 asmenys, kurie neteisėtai kirto sieną iš Baltarusijos, ir jiems buvo leista atvykti į Latviją dėl „humanitarinių priežasčių“.
Šie skaičiai gretinami su tūkstančiais žmonių, atvykusių į Latviją iš Ukrainos, kurią vasario pabaigoje užpuolė Rusija. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į „skubias Latvijos pastangas priimti ir suteikti prieglobstį daugiau kaip 35 000 iš Ukrainos pabėgusių žmonių, įskaitant priemones, užtikrinančias jiems tinkamas gyvenimo sąlygas ir kitą materialinę paramą“.
„Palyginti su požiūriu į daug didesnį skaičių iš Ukrainos bėgančių žmonių, visiškai skirtingas požiūris į migrantus ir pabėgėlius, atvykstančius per Baltarusiją, aiškiai rodo iš esmės rasistinį ir diskriminacinį požiūrį į pabėgėlius ir migrantus, kurie nėra baltaodžiai“, – sakoma ataskaitoje.
„Nedelsiant sustabdyti apgręžimą“
Komandosai įvardijami kaip pagrindiniai smurto vykdytojai. Kartais smurtas buvo naudojamas siekiant įbauginti žmones arba kaip atpildas ar bausmė tiems, kurie, kaip manoma, elgėsi netinkamai.
Kai kuriais atvejais žmonės teigė, kad jie neturėjo kitos išeities, kaip tik sutikti „savanoriškai“ grįžti į savo šalį, sakoma dokumente.
„Kai kurie „sutiko“ grįžti po ilgo praleisto laiko palapinėse arba pasienio zonoje, kur gyveno siaubingomis sąlygomis. Kai kuriais atvejais jie sutiko grįžti po fizinio smurto ar grasinimų, – nurodoma ataskaitoje. – Buvo ir teigusių, kad jie buvo suklaidinti arba priversti pasirašyti grįžimo dokumentus po to, kai buvo perkelti į sulaikymo įstaigas ar policijos nuovadas.“
Daug tokių incidentų susiję su Daugpilio sulaikymo centru.
Žmonės taip pat pasakojo, kad per teismo posėdžius teisėjai ignoruodavo arba atmesdavo jų teiginius, kad jie patyrė smurtą arba kad buvo verčiami pasirašyti dokumentus, kurių jie nenorėjo pasirašyti arba nesuprato.
„Amnesty International“ atstovai sako matę ir surinkę liudijimų, kad buvo sulaikomi ir vaikai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad „tokia praktika draudžiama pagal tarptautinę teisę, nes ji niekada neatitinka vaiko interesų“.
Organizacijos rekomendacijose Latvija raginama „nedelsiant sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą atgal į Baltarusiją“, atšaukti įsaką dėl nepaprastosios padėties ir ateityje susilaikyti nuo „išimtinių priemonių, kuriomis būtų nukrypstama nuo valstybės įsipareigojimų žmogaus teisių srityje migracijos kontekste“.
Latvių pareigūnai taip pat raginami užtikrinti, kad „visi prieglobsčio prašytojai galėtų pasinaudoti sąžininga ir veiksminga prieglobsčio procedūra, neatsižvelgiant į atvykimo į Latviją sąlygas“.
Be to, prašoma „nedelsiant paleisti visus savavališkai sulaikytus prieglobsčio prašytojus ir nelegalius migrantus bei užtikrinti jų laisvę ir judėjimo laisvę Latvijoje, nebent būtų įrodyta, kad jų teises ribojančios priemonės yra būtinos ir proporcingos atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes“.
Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją. Ataskaita tai taip pat pabrėžia – joje svarstoma, kad Europos Komisija visiškai toleruoja priemones, kurių ėmėsi trys šalys.
Baltarusija tokius kaltinimus neigia ir kritikuoja migrantų neįsileidžiančias ES nares – Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
