Ketvirtadienį paviešinta žmogaus teises ginančios organizacijos „Amnesty International“ ataskaita teigia, kad 2008 metais pasaulyje, įskaitant ir Europą, buvo gausu žmogaus teisių pažeidimų, o planetą apėmusi globalinė ekonominė krizė ne tik kad paaštrino iki tol egzistavusias problemas, tačiau ir sukūrė naujas.
„Globalinė ekonominė krizė yra ir žmogaus teisių krizė. Socialinių, ekonominių ir politinių problemų kombinacija sukūrė žmogaus teisių pažeidimų laiko bombą“ - teigia „Amnesty International“ generalinė sekretorė Irene Khan.
„Daugėja politinio nepasitenkinimo ir prievartos ženklų, prisidedančių prie globalinio nestabilumo, kuris egzistuoja dėl mirtinų konfliktų, kurių tarptautinė bendruomenė negali arba nenori išspręsti. Tariant kitais žodžiais, mes sėdime ant nelygybės, neteisingumo ir nesaugumo parako statinaitės, kuri netrukus gali sprogti“ - teigia I. Khan.
Ekonominė krizė, kuri yra pati didžiausia per pastaruosius kelis dešimtmečius, sukėlė ekonomikos nuosmukį daugumoje pasaulio dalių ir be darbo paliko gausybę žmonių.
„Mes galime sulaukti situacijos, kai recesija žengia kartu su augančiomis represijomis, nes apgultį jaučiančios vyriausybės, ypač turinčios polinkį į autoritarinį valdymą, siekia grubiai susidoroti su nepasitenkinimu, kritika ir viešu korupcijos ir blogo ekonominio valdymo atskleidimu“ - rašo „Amnesty International“ generalinė sekretorė.
Taikomasi į čigonus
Studija taip pat parodė, kad krizė pagilino kai kurių grupių skurdą bei atskyrimą. Ypač pabrėžiama prasta čigonų padėtis.
„Romai visose pasaulio šalyse didžiąja dalimi liko atskirti nuo viešojo gyvenimo ir neturi pilno priėjimo prie apgyvendinimo, švietimo, įdarbinimo ir sveikatos apsaugos paslaugų. Nepalanki ekonominė padėtis atrodo suteikė derlingą dirvą romams priešiškiems elementams išnaudoti senus stereotipus“ - teigiama dokumente.
Vengrija, Čekija, Slovakija, Italija ir Serbija ypač peikiamos dėl blogo elgesio su čigonais. „Europoje romai susiduria su giliausia ir sistemiškiausia diskriminacija ir marginalizacija, jie yra atskirti nuo viešojo gyvenimo, jaučia izoliaciją mokyklose ir getuose, susiduria su priešiškumu ir prievarta“ - rašoma studijoje.
Griežtesnė imigracijos politika
Ekonominis nuosmukis taip pat lėmė tendenciją imtis griežtesnės politikos pabėgėlių, prieglobsčio prašančių asmenų ir migrantų atžvilgiu.
„Praėjusiais metais sienos pasistūmėjo iš Europos į Afriką, kai Ispanija ir Italija pasirašė susitarimus su Mauritanija ir Libija, kad sustabdytų į Europą siekiančius žmones. Tokie susitarimai veikia tarsi licencija, leidžianti vykdyti daugiau žmogaus teisių pažeidimams tranzito šalyse“ - teigia „Amnesty International“.
Italijos sprendimas sugrąžinti jūroje išgelbėtus migrantus į Libiją net neišanalizavus jų apsaugos poreikių pažeidė šalies įsipareigojimus pagal pabėgėlių teisę ir sukūrė pavojingą precedentą kitoms ES valstybėms.
Be to, Graikijoje, nepaisant naujų teisinių priemonių, reglamentuojančių prieglobsčio procesą ir migrantų priėmimo sąlygas, elgesys su nereguliariais migrantais ir prieglobsčio siekiančiais asmenimis ir toliau pažeidžia tarptautinius standartus.
Ragina sudaryti naują globalinį susitarimą dėl žmogaus teisių
Susidurdama su blogėjančia žmogaus teisių padėtimi visame pasaulyje, ES pati lieka ambivalentiška savo įsipareigojimams žmogaus teisių srityje, teigiama ataskaitoje.
„Europai per dažnai trūko politinės lyderystės, kad būtų užtikrinta žmogaus teisių apsauga regione. Daugeliui jos valstybių taip pat trūksta politinės valios įgyvendinti savo įsipareigojimus“ - teigiama studijoje.
„Amnesty International“ ragina ES tvirčiau kautis su diskriminacija, skurdu ir nesaugumu. Organizacija ragina viso pasaulio vyriausybes sudaryti naują globalinį susitarimą dėl žmogaus teisių.
„Pasauliui nereikia dar vienos sutarties, pasauliui nereikia dar daugiau popierinių pažadų. Ko jam reikia, tai realūs įsipareigojimai ir konkretūs vyriausybių veiksmai“ - teigia „Amnesty International“.
