„Plymouth” prireikė keleto bandymų, bet jų pastangos pagaminti „Muscle“ tipo automobilį atsipirko tik tada, kai atidarius kapotą buvo galima išvysti „426 Hemi“ benzininį variklį.
„Plymouth“ buvo viena pirmųjų kompanijų, kurios pradėjo skverbtis į raumeningųjų automobilių rinką. 1964 metais ši kompanija pristatė „Barracuda“, kuris šiais laikais laikomas tikra klasika. Vis dėlto tuometinei auditorijai šis automobilis nepatiko. „Plymouth“ inžinieriai norėdami ištaisyti klaidas, prie automobilio tobulinimo praleido maždaug trejus metus. 1967 metais kompanija pristatė „GTx“ modifikaciją, kuri nubloškė savo konkurentus į praeitį. Bet net ir to neužteko, kad „Plymouth“ taptų rimtu „Muscle“ segmento žaidėju. Inžinieriai sugrįžę prie brėžinių lentos, pradėjo galvoti apie garsųjį „Road Runner“.
Kitaip negu animacinio serialo herojus, keturis ratus turinčiam automobiliui šis vardas tiko puikiai. Prekybos pradžioje, naujasis „Plymouth“ kupė buvo komplektuojamas su dviem varikliais. Baziniai modeliai džiaugėsi 335 arklio galias išvystančiu agregatu, o tuo tarpu pati įdomiausia buvo „MOPAR“. Tarp „Muscle“ tipo automobilių gerbėjų, „Road Runner Mopar“ laikomas šventuoju graliu. „426 HEMI“ motorą turėjusi modifikacija išvystė 425 arklio galias. Nors tai nėra daug pagal šiuolaikinius standartus, tačiau įsivaizduokite koks greitas ir galingas buvo šis „Plymouth“. Juk tai buvo 1968 metai!
1970 metai buvo patys svarbiausi „Road Runner“ istorijoje. Jeigu esate „Muscle“ tipo automobilių gerbėju, puikiai žinosite atsakymą - „SuperBird“. Ši modifikacija buvo sukurta pagal tuometines „Nascar“ lenktynių taisykles. „Plymouth“ jų pagamino tik 2000 vienetų.
Kuo ji skyrėsi nuo įprastų „Road Runner“ modifikacijų? Didelis galinis spoileris buvo pati išskirtiniausia savybė. Klasikinių automobilių kolekcionieriai šiuo metu medžioja būtent šią modifikaciją. Dėl ko? Dėl gigantiško galinio spoilerio.
1971 metais buvo atlikti keli kosmetiniai pakeitimai. Dėka šiek tiek pakitusių formų, pagerėjo automobilio aerodinamika. Tačiau kartu geresniu automobilio valdymu atkeliavo ir nauji išmetamųjų dujų įstatymai. „Plymouth“ norėdama įsisprausti į rėmus buvo priversta sumažinti varikio galią. Galiausiai atėjo momentas, kai galingi „HEMI“ varikliai neatitiko išmetamųjų dujų reikalavimų ir buvo išimti iš prekybos.
„Plymouth” prireikė keleto bandymų, bet jų pastangos pagaminti „Muscle“ tipo automobilį atsipirko tik tada, kai atidarius kapotą buvo galima išvysti „426 Hemi“ benzininį variklį.
„Plymouth“ buvo viena pirmųjų kompanijų, kurios pradėjo skverbtis į raumeningųjų automobilių rinką. 1964 metais ši kompanija pristatė „Barracuda“, kuris šiais laikais laikomas tikra klasika. Vis dėlto tuometinei auditorijai šis automobilis nepatiko. „Plymouth“ inžinieriai norėdami ištaisyti klaidas, prie automobilio tobulinimo praleido maždaug trejus metus. 1967 metais kompanija pristatė „GTx“ modifikaciją, kuri nubloškė savo konkurentus į praeitį. Bet net ir to neužteko, kad „Plymouth“ taptų rimtu „Muscle“ segmento žaidėju. Inžinieriai sugrįžę prie brėžinių lentos, pradėjo galvoti apie garsųjį „Road Runner“.
Kitaip negu animacinio serialo herojus, keturis ratus turinčiam automobiliui šis vardas tiko puikiai. Prekybos pradžioje, naujasis „Plymouth“ kupė buvo komplektuojamas su dviem varikliais. Baziniai modeliai džiaugėsi 335 arklio galias išvystančiu agregatu, o tuo tarpu pati įdomiausia buvo „MOPAR“. Tarp „Muscle“ tipo automobilių gerbėjų, „Road Runner Mopar“ laikomas šventuoju graliu. „426 HEMI“ motorą turėjusi modifikacija išvystė 425 arklio galias. Nors tai nėra daug pagal šiuolaikinius standartus, tačiau įsivaizduokite koks greitas ir galingas buvo šis „Plymouth“. Juk tai buvo 1968 metai!
1970 metai buvo patys svarbiausi „Road Runner“ istorijoje. Jeigu esate „Muscle“ tipo automobilių gerbėju, puikiai žinosite atsakymą - „SuperBird“. Ši modifikacija buvo sukurta pagal tuometines „Nascar“ lenktynių taisykles. „Plymouth“ jų pagamino tik 2000 vienetų.
Kuo ji skyrėsi nuo įprastų „Road Runner“ modifikacijų? Didelis galinis spoileris buvo pati išskirtiniausia savybė. Klasikinių automobilių kolekcionieriai šiuo metu medžioja būtent šią modifikaciją. Dėl ko? Dėl gigantiško galinio spoilerio.
1971 metais buvo atlikti keli kosmetiniai pakeitimai. Dėka šiek tiek pakitusių formų, pagerėjo automobilio aerodinamika. Tačiau kartu geresniu automobilio valdymu atkeliavo ir nauji išmetamųjų dujų įstatymai. „Plymouth“ norėdama įsisprausti į rėmus buvo priversta sumažinti varikio galią. Galiausiai atėjo momentas, kai galingi „HEMI“ varikliai neatitiko išmetamųjų dujų reikalavimų ir buvo išimti iš prekybos.
