Jarretto ir šio automobilio istorija nėra labai įspūdinga. Šį automobilį jis įsigijo dar 1998 metais, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose tokių mašinų kainos buvo beprotiškai aukštos. Tačiau pasak „American Muscle“ gerbėjo - „Buvo verta sumokėti 3000 dolerių už automobilį, kuris sugeba savo eiga nuvažiuoti iki mano namų garažo.“
Jarrettas sako, jog jį nustebino ne tik pakankamai maža kaina, tačiau ir automobilio stovis. Žiūrint iš tolo, ši barakuda atrodė, lyg dar vienas lavonas, kuris vos pastovi ant kojų. Tačiau priėjus arčiau ir pasižiūrėjus - viskas apsivertė aukštyn kojom.
Per likusius 16 metų Jarrettas stengėsi patobulinti beveik kiekvieną šios „Plymouth Barracuda“ detalę. Iš pradžių buvo perdažytas kėbulas, persiūtos odinės sėdynės, nupirkti nauji ratlankiai. Tačiau, tai buvo tik pati pradžia. Juk taip būna visada. „Norėjau sukurti automobilį, kuris galėtų įveikti posūkius. Nenorėjau dar vieno laivo, kuris yra tik greitas tiesiosiose, o pamatęs posūkį išsigąsta arba apsiverčia.“Nors šio tipo automobiliai dažniausiai yra kritikuojami dėl prastų valdymo savybių, tačiau turint galvą ant pečių ir žinant kokias detales reikia pakeisti, net ir seniausias bei sunkiausias trantas gali būti greitesnis už modernų „BMW M3“.
Pasitaręs su keliais draugais, vyras nusprendė modernizuoti amerikietišką klasiką. Eksterjeras turėjo beveik niekuo neišsiskirti, tačiau techninė dalis pamalonintų kiekvieną automaną. Po kapotu buvo sumontuotas 7.2 litro benzininis variklis, kuris šiuo metu išvysto maždaug 520 - 550 arklio galių. Galinių ratų provėža buvo praplatinta, priekinė šakė buvo pasiskolinta iš „Corvette“, pavarų dėžę pagamino „TorqueFlite“, o galią paskirstantis diferencialas atkeliavo iš „Sure Grip“ dirbtuvių.
