Neseniai Gargžduose viešėjo amerikietis Džonas Džaferis, kuris visame Klaipėdos rajone ieškojo žydų istorijos pėdsakų. Vieną popietę Gargždų krašto muziejuje su ponu Džonu kalbėjomės apie jo viešnagę Gargžduose bei jo veiklą, kurios pagrindinis tikslas - sužinoti kuo daugiau apie Gargžduose prieškariu gyvenusius žydus.
Domisi savo šaknimis
Jungtinėse Amerikos Valstijose, Floridos valstijos Sarasotos mieste gyvenantis Džonas Džaferis yra žydų, kurie gyveno Gargžduose prieš II pasaulinį karą, palikuonis. Jo giminaičiai iš mamos pusės į Ameriką emigravo XVIII amžiuje, tačiau Gargžduose liko jo pusbroliai. Amerikoje gimęs Džonas labai aktyviai domisi savo šeimos ir visų Gargžduose gyvenusių žydų istorija. Jis pasakojo, kad Gargžduose gyveno jo pusbroliai Zusmanovičiai. Vienas turėjo kepyklą, kitas vertėsi linų auginimu ir turėjo audinių parduotuvėlę. Abu jie žuvo per 1941 m. birželio 24 d. įvykusias žydų tautybės gargždiškių žudynes.
Daug informacijos apie Gargžduose gyvenusius žydus Džonas sužinojo iš Amerikoje sutikto Džordžo Birmano, kuris iki paauglystės gyveno Gargžduose, bei savo pusseserės Brigitos. „Birmanas labai mėgo fotografuoti. Jis dviračiu daug važinėdavo po Gargždus ir apylinkes bei darydavo nuotraukas. Iš jo gavau daugybę to meto fotografijų. Prasidėjus karui jis pasitraukė į Vakarus, Amerikoje netikėtai su juo susipažinau per vieną savo pusbrolį“, - pasakojo pašnekovas.
Teksase gyvenanti jo pusseserė Brigita Džonui taip pat suteikė nemažai informacijos, mat ji užaugo Klaipėdoje ir dažnai atvažiuodavo pas Gargžduose gyvenusią savo močiutę, todėl pažinojo daugelį tuo metu čia gyvenusių žydų.
Pažintis naudinga
Visą savo surinktą medžiagą Džonas pateikia vienos žydų organizacijos internetiniame tinklalapyje. Jame - daugybė duomenų apie žydus iš viso pasaulio. Viena puslapio dalis yra skirta žydų gyvenvietėms pasaulyje, joje yra skiltis ir apie žydų gyvenvietes Lietuvoje. Džonas yra atsakingas ir kuruoja informaciją, susijusią su žydų gyvenimu Gargžduose. Gargždų krašto muziejaus istorikas Egidijus Miltakis pasakojo, kad apie Džoną sužinojo iš šio internetinio puslapio. „Nustebome, kad ten surinkta tiek daug unikalios informacijos apie Gargžduose gyvenusius žydus. Tinklalapyje skelbiama daugybė istorinių šaltinių: dokumentų, nuotraukų, Gargžduose gyvenusių žydų prisiminimų, žydų laikraščių straipsnių, kuriuose minimi Gargždai ir daugybė kitų duomenų, kurių mes neturime galimybių gauti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, - pasakojo istorikas. Radę šį tinklalapį muziejaus darbuotojai ketino susisiekti su Džonu, tačiau tai jis padarė pirmas. „Džonas parašė, kad atvažiuoja į Lietuvą ir norėtų apsilankyti muziejuje. Mes mielai sutikome. Tris dienas kartu su juo važinėjome po visą Klaipėdos rajoną, aplankėme su Gargždų žydų bendruomene susijusias vietas“, - sakė E. Miltakis.
Gargždų krašto muziejaus istorikas džiaugėsi, kad ši pažintis labai naudinga muziejui: „Džonas turi kontaktų su senaisiais gargždiškiais, kurie prasidėjus karui emigravo į Ameriką. Jo surinkti išsigelbėjusių žydų prisiminimai labai vertingi.“ E. Miltakis teigė, kad labai vertinga ir svečio iš JAV Kongreso bibliotekos gauta vokiečių kariuomenės daryta Gargždų miesto ir apylinkių aeronuotrauka. „Nuotrauka daryta 1945 metų sausį, kai fronto linija sustojo ties Klaipėda, o Gargžduose jau nuo spalio mėnesio šeimininkavo sovietų kariuomenė. Tai pirma fotografija, kurioje gerai matosi miestelio planas“, - sakė jis. Džonas grįžęs į Jungtines Amerikos Valstijas pažadėjo padaryti kokybišką šios fotografijos kopiją ir atsiųsti muziejui.
Informacijos ieško visame pasaulyje
Viešėdamas Lietuvoje Džonas važinėjo po visą Klaipėdos rajoną ir lankė visas su žydais susijusias vietas. Jis itin džiaugėsi susitikimu su gargždiškiu Albinu Maciumi, kuris gyveno Gargžduose prieš karą ir prisimena daugelį tuo metu gyvenusių žmonių. „Kartu su juo vaikščiojome po miestą, jis rodė vietas, kur gyveno žydai, parodė sinagogos rajoną. Nemoku apsakyti, koks jausmas apėmė, kai ponas Macius patvirtino daugelį faktų, kuriuos buvau sužinojęs iš kitų šaltinių. Jis net prisiminė tuo metu čia gyvenusius žmones. Tai labai jaudina“, - kalbėjo Džonas, rodydamas turimą Džordžo Birmano braižytą Gargždų miestelio žemėlapį, kuriame pavaizduota, kur kokios žydų šeimos gyveno Gargžduose XX amžiaus pradžioje.
Vyras informacijos apie Gargžduose gyvenusius žydus ieško visame pasaulyje. Prieš atvykdamas į Lietuvą jis lankėsi Vokietijoje, Ulmo mieste, kuriame vyko įvairūs renginiai skirti paminėti 1957 metais šiame mieste įvykusiam asmenų, organizavusių žydų ir kitų tautybių žmonių žudymus Pabaltijo ir Baltarusijos teritorijoje, taip pat ir Gargžduose, teismo procesui.
Išėjusiam į pensiją Džonui istorijos rinkimas apie Gargžduose gyvenusius žydus tapo pagrindiniu gyvenimo uždaviniu. Vyras ketina imtis į anglų kalbą išversti Izraelyje gyvenančių žydų tautybės buvusių gargždiškių parašytą knygą. Pasak istoriko E. Miltakio, ši knyga būtų labai vertinga, nes joje pateikiami Gargžduose gyvenusių žydų prisiminimai.
Nuliūdino nuniokoti paminklai
Gargžduose svečias iš Amerikos lankosi nebe pirmą kartą. Jis čia buvo 2001 metais. Pasak jo, nuo to laiko miestas labai pasikeitęs: „Matau daug teigiamų pokyčių. Vienas maloniausių, kad Gargžduose įsikūrė muziejus. Kai buvau čia prieš septynerius metus, jis dar neveikė. Čia dirbantys žmonės daro nuostabų darbą.“ Tačiau pašnekovą labai nuliūdino apleistos su žydais susijusios vietos, kapinaitės, nuniokoti paminklai. „Viskas labai apleista. Baisu pagalvoti, kas iš visko liks dar po kelerių metų“, - retoriškai svarstė pašnekovas.
Svečią taip pat nemaloniai nustebino, kad žydų žudynių vietoje prie Gargždų autobusų stoties pastatytame paminkle įrašyta neteisinga data. „Paminkle yra įrašyta 1941 metų liepa, o turėtų būti 1941 metų birželis. Sovietiniais laikais šioje vietoje stovėjusiame paminkle data buvo gera, tačiau jį perstačius kažkodėl pakeista. Džonas labai norėtų, kad ši klaida būtų ištaisyta. Ši vieta istoriškai svarbi, nes būtent čia įvyko pirmosios masinės žydų žudynės tuometės Sovietų Sąjungos teritorijoje“, - pasakojo E. Miltakis.
Milda JUDELYTĖ
