Rugpjūčio 2 d. vakare, likus suskaičiuotoms valandoms iki galimo šalies bankroto, JAV prezidentas Obama pagaliau pasirašė įstatymą, laikinai išsprendusį skolos limito pakėlimo krizę. Įstatyme numatyta skolos limitą pakelti iki $16,4 trilijono, taip pat numatytas mechanizmas, kaip per artimiausią dešimtmetį sutaupyti kelis trilijonus dolerių.
Visą praeitą mėnesį pasaulio dėmesį buvo prikaustęs JAV Kongrese ir Baltuosiuose rūmuose įsiliepsnojęs karas dėl šalies finansinės ateities. Tiek JAV prezidentas, tiek abiejų partijų atstovai įnirtingai kovojo kiekvienas už savo pasiūlymus, nesutardami dėl to, kaip šaliai išbristi iš ekonominės duobės arba bent jau kaip toliau į ją nebristi.
Tačiau nors iš šalies stebint situacija JAV valdžios viršūnėse neatrodė labai „sveikai„, amerikiečiams ji buvo tikrai pamokanti. Tapo visiškai akivaizdu, kad daugumai kongresmenų kova dėl skolos limito pakėlimo iš tiesų buvo tik kova dėl valdžios, tik dar viena galimybė prieš tautą pakedenti savo plunksnas ir prisirinkti taškų ateinantiems rinkimas. Gerai yra tik viena - kad savo pačių režisuotame spektaklyje kongresmenai užsimiršo ir suteikė tautai galimybę pamatyti, kokie žmonės išrinkti į valdžią. Pirmadienį pasirodę „Pew Research Center“ apklausos rezultatai labai aiškiai parodė tautos nuomonę. Paprašyti apibūdinti, kaip vertina pastarojo mėnesio situaciją Kongrese ir Baltuosiuose rūmuose, dauguma amerikiečių ją pavadino „gėdinga„, „bjauria“, „kvaila„ ir „absurdiška“.
Minėtos apklausos rezultatai rodo, kad nė viena iš partijų, o ir prezidentas iš šios situacijos neišėjo nugalėtojais. Apie tai, kas įvyko, neigiamai pasisakė 75 proc. respublikoniškai nusiteikusių balsuotojų ir 72 proc. - demokratų. Daugiau nei dvigubai (38 proc.) neigiamai įvertino Obamos veiksmus (teigiamai - 18 proc.) ir trigubai daugiau (34 proc.) neigiamai - J. Boehnerio (teigiamai - 11 proc.).
Ką numato priimtas įstatymas?
Naujasis Kongreso priimtas ir prezidento pasirašytas įstatymas vyriausybei suteikia galimybę papildomai skolintis dar bent $2,1 trilijono dolerių. Planuojama, kad jų turėtų užtekti iki 2013 metų. Kartu Kongresas įpareigoja vyriausybę per 10 metų sumažinti savo išlaidas $2,1-2,4 trilijono. Priimto įstatymo mechanizmas yra gana sudėtingas ir dauguma sprendimų atidedama vėlesniam laikui, todėl ne visi įstatymo punktai yra aiškūs.
Kol kas aišku, kad šiuo metu skolos limitas pakeliamas tik $400 mlrd. Vėliau žadama jį pakelti dar $500 mlrd., jeigu tam nepaprieštaraus Kongresas. Kaip žinoma, labai didelę vyriausybės išlaidų dalį sudaro įvairių ir kartais visiškai nereikalingų organizacijų bei agentūrų išlaikymas. Todėl vienas iš priimto įstatymo punktų įpareigoja vyriausybę tučtuojau pradėti mažinti išlaidas tokioms įstaigoms ir per 10 metų jas sumažinti ne mažiau kaip $900 mlrd. Jau ateinantiems finansiniams 2012 metams, prasidedantiems š.m. spalio 1d., šios išlaidos turi būti $7 mlrd. Mažesnės, nei yra dabar.
Iškeltoms užduotims spręsti naujajame įstatyme numatyta įsteigti bendrą Atstovų rūmų bei Senato komitetą, kurį sudarys 12 narių ir kuris iki š.m. lapkričio pabaigos privalo paruošti programą, kaip per 10 metų šalies deficitą būtų galima sumažinti $1,2-1,5 trilijono. Šią programą turės patvirtinti (arba atmesti) Kongresas, neturėdamas teisės įnešti savų pataisų. Jeigu atsitiktų taip, kad komitetas neįstengtų parengti bent $1,2 trilijono deficito sumažinimo plano, tuomet prasidėtų didžiulis valstybinio biudžeto išlaidų mažinimo vajus. Nukentėtų visos valstybinės organizacijos. Būtų sumažintos lėšos ir Pentagonui, ir civilinėms struktūroms, tokioms kaip mokymo sistema, policija, gaisrinės, transportas ir t.t., būtų mažinamos subsidijos fermeriams, atlyginimai „Medicare„ gydytojams bei kitam „Medicare“ personalui. Svarbi žinia yra tai, kad žmonių socialinio draudimo („Social Security„), „Medicaid“, „Medicare", karo veteranų ir valstybines pensijas gaunančių pensininkų išmokos nenukentėtų. Nuosekliai skolos limitas turėtų būti pakeltas papildomais $1,2-1,5 trilijono. Šis ir kiti veiksniai priklausys nuo minėto komiteto darbo rezultatų.
Be šių priemonių, Kongresas privalės priimti konstitucinę pataisą, reikalaujančią vyriausybei kasmet paruošti išbalansuotą biudžetą, kad jos išlaidos negalėtų viršyti valstybinių pajamų. Kaip papildoma priemonė dvejiem metams yra numatytas $17 mlrd. fondas, skirtas mažas pajamas turintiems studentams finansuoti.
Ne visi liko patenkinti
Tačiau įstatymu liko nepatenkinti tiek dalis demokratų, tiek ir respublikonų. Tai parodo rugpjūčio 1 d. Atstovų rūmų balsavimas, kuriame už ir prieš įstatymą balsavo vienodas demokratų skaičius - po 99. Demokratai buvo nepatenkinti nesugebėję priversti respublikonų pakelti mokesčius turtingiesiems ir sutikdami daugiau, nei jie norėjo, sumažinti valstybines išlaidas. „Mes labai susirūpinę, kad įstatymas vyriausybei numato didžiulius išlaidų sumažinimus, tačiau nė vieno cento pajamų iš turtingiausių šalies žmonių. Be papildomų pajamų įstatymas neatrodo labai džiuginančiai„, prieš įstatymo balsavimą kalbėjo Atstovų rūmų demokratų partijos lyderė Nancy Pelosi, vėliau vis dėlto balsavusi už įstatymą. „Aš ne tam atvykau į Vašingtoną, kad stumčiau žmones į skurdą“, - nepatenkintas įstatymo projektu kalbėjo demokratas Jim McGovern.
Savo ruožtu kai kurie respublikonai norėjo dar daugiau apkarpyti vyriausybės išlaidas ir priversti ją pateikti subalansuotą biudžeto planą. „Viso šio darbo ironija yra tai, kad Vašingtono išlaidos ir toliau viršys pajamas ir tai pagaliau mus prives prie finansinės prarajos", - apie įstatymą kalbėjo respublikonas Mark Mulvaney.
Prieš įstatymo projektą Atstovų rūmuose balsavo 66 respublikonai, 174 buvo už. Galutinis balsų skaičius buvo 269 - už, 161 - prieš.
Prezidento B. Obamos ir respublikonų kandidatų į prezidentus reakcija į priimtą įstatymą
Politikos analitikai teigia, kad šio įstatymo priėmimas - tai didžiulis B. Obamos ir demokratų kompromisas. Ekonomistas P. Krugmanas interviu TV??? kalbėjo apie tai, kad jam neva yra žinoma, jog tarp respublikonų egzistuoja nerašytas įsakymas nerodyti žiniasklaidai savo džiugesio ir nekalbėti, kad toks įstatymo projektas - tai jų pergalė. „Respublikonams pasakyta skųstis ir vaidinti nepatenkintus, - interviu sakė P. Krugmanas, - bet iš tiesų respublikonai gali džiūgauti, nes Obama pralaimėjo labai stipriai."
Prezidento Obamos sutikimas pasirašyti jam nelabai priimtiną įstatymo projektą iš dalies suprantamas. Juk didžiausia atsakomybė dėl vos neįvykusio šalies bankroto gultų ant jo pečių. Tačiau dar prieš savaitę kreipimesi į šalies žmones jis tvirtino, kad be mokesčių pakėlimo turtingiesiems jis respublikonų siūlomo įstatymo projekto nepasirašys.
„Kaip ir kiekvieno kompromiso metu, rezultatas toli gražu nėra tenkinantis„, - sakė Obama vaizdo reportaže, skirtame milijonams šalies demokratų. Tačiau internetinėje žinutėje tautai jis buvo labiau pozityvus: „Skolos limito pakėlimo susitarimas yra reikšmingas žingsnis mažinant šalies deficitą - taupant tiek gynybos sistemoje, tiek ir civilinio gyvenimo sferose“.
Politikų nuomonės, kaip šis Obamos žingsnis paveiks jo galimybes būti perrinktam antrai kadencijai, išsiskiria. Vieni mano, kad nusileidimas respublikonams gerokai sumažins jo šansus, tuo tarpu kiti sako, kad tai jam neturėtų smarkiai pakenkti, nes po tokio poelgio jis gali tikėtis papildomų balsų nepriklausomų nuosaikių pažiūrų rinkėjų.
Respublikonų kandidatai 2012 m. rinkimuose - kongresmenė Michele Bachmann (R-MN) ir buvęs Massachusetts valstijos gubernatorius Mitt Romney - pasisakė prieš šį įstatymą, o Newt Gingrich, nors ir išleido pareiškimą dėl šio įstatymo, eilinį kartą sukėlė žiniasklaidos pajuoką, jame sugebėjęs nepareikšti nei pritarimo, nei opozicijos.
Vertinant įstatymą, ekonomistų nuomonės nesutampa
Tačiau, nors absoliučiai teigiamai nepriimtas nei vienos, nei kitos pusės, naujasis įstatymas šiuo metu pasiekė savo tikslą - JAV bankroto, kuris būtų turėjęs katastrofiškas pasekmes ne tik šalies, bet ir pasaulio ekonomikai, buvo išvengta.
Visgi šalies viduje ekonominė situacija ir toliau lieka miglota. Čia ekonomistų nuomonės išsiskiria. Vieni jų sako, kad jei situacija būtų nepasikeitusi, kadangi ekonominis augimas pirmame šių metų ketvirtyje yra mažesnis negu vienas procentas (0,8 proc.), o nedarbas ir vėl peržengė 9 proc. ribą (9,2 proc.), JAV būtų grėsęs naujas ekonominis nuosmukis. Tačiau priėmus naująjį įstatymą, antros recesijos per pastaruosius trejus metus bus išvengta. Specialistų nuomone, pastaruoju metu kompanijų vadovai vengė plėsti savo verslus ir samdyti naujus darbuotojus, o po įstatymo priėmimo bent jau artimiausius kelerius metus jų rankos bus atrištos naujiems projektams, kas greičiausiai skatins šalies ekonominį augimą.
Priimtą įstatymą vertinantys neigiamai sako, jog numatytas $2,4 trilijono vyriausybinių išlaidų sumažinimas, nors ir paskirstytas dešimčiai metų, daugumai vyriausybinių sektorių reikš didelį darbo vietų sumažinimą. Ekonomistai sako, jog esant sunkiai ekonominei situacijai bet koks išlaidų mažinimas neigiamai atsilieps žmonių užimtumui, o kartu ir šalies ekonomikai. „Sumažinus vyriausybės išlaidas, padidės nedarbas, bus didesnė darbuotojų kaita ir mažesnis ekonominis augimas„, - „ABC News“ sakė didžiausios pasaulyje akcijų investicinės kompanijos PIMCO direktorius Mohamed El-Erian. Apskaičiuota, kad mažinant valstybinio sektoriaus išlaidas kasmet bus prarandama apie 1,6 mln. darbo vietų, teigiama straipsnyje „Debt ceiling deal: What's the impact on the economy, ordinary Americans?". Žinant, jog šiuo metu šalyje yra apie 14 mln. bedarbių, ekonomistai baiminasi, kad toks žymus valstybinio sektoriaus darbuotojų sumažinimas kažin ar bus atsvertas privačių kompanijų naujų darbo vietų augimu. Baiminimasi, kad priimtos priemonės gali neigiamai atsiliepti tiek žmonėms, tiek valstybės ekonomikos augimui.
Remtasi „Debt deal heads toward vote but doubts persist„ (www.reuters.com), „Why Americans Hated The Debt Debate“ (www.time.com), „Debt ceiling deal: What's the impact on the economy, ordinary Americans?„ (www.news.yahoo.com), „House OKs debt; Giffords brings down the House“ (www.associatedpress.com), www.people-press.org.
Audronė Simanonytė
Amerikos lietuvis
