Tris milijonus Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių kainavęs prototipas, kuris turėjo būti moderni legendinio „GT“ modelio interpretacija ir technologijų lopšys, kurį „Ford“ norėjo pademonstruoti visam pasauliui. Laikui bėgant, nemažai technologijų ir sprendimų buvo panaudoti vėlesniuose „Ford“ modeliuose.
Automobilis pirmą kartą buvo pristatytas 1995 metais, Detroito automobilių parodoje. Automobilis buvo „Mid-Engine“ komponuotės, turėjo dvylikos cilindrų benzininį motorą, kuris išvystė 720 arklio galių ir 840 NM sukimo momentą. Kompanija teigė, jog šis superautomobilis galėdavo iki 100 km/h įsibėgėti per 3,1 sekundės ir pasiekti maksimalų 402 km/h greitį. Tuometinis pats greičiausias superautomobilis galėjo pasiekti vos 374 km/h greitį.
Projektas prasidėjo nuo to, jog maža grupelė „Ford“ inžinierių sumastė laisvalaikiu sukurti modernią „GT 40“ interpretaciją. Pasinaudoję „Jaguar“ atsarginių detalių lopšiu, daugybę komponentų buvo pasiskolinti iš „Jaguar XJ220“. Važiuoklė ir penkių bėgių mechaninė pavarų dėžė atkeliavo iš „Jaguar“ sandėlio. Benzininis variklis tuo tarpu priklausė „Ford“ šeimynai.
Variklio blokas buvo paimtas iš „Ford Modular“ modelio. Inžinieriai iš dviejų aštuonių cilindrų motorų sukurpė vieną dvylikos cilindrų, 48 vožtuvus turintį monstrą, kuris buvo aprūpintas net dviem „Garret“ turbokompresoriais.
Kompanijos vadovybė išvydusi ką laisvalaikiu veikia maža inžinierių grupelė nustebo. Vietoj to, jog ilsėtųsi ar būtų su šeima, dešimties inžinierių komanda ilgai tūnodavo „Ford“ gamykloje ir po truputėlį kūrė superautomobilį, kuris sugebėjo įsiminti daugeliui automobilių entuziastų.
„Ford“ vadovai iškart sukūrė naują darbo grupę, kurioje dirbtų patys profesionaliausi kompanijos darbuotojai. Iš dešimties žmonių, kurie dirbo prie automobilio, šis skaičius išaugo iki maždaug 200. Techninė automobilio dalis buvo palikta projektą pradėjusiems inžinieriams, tuo tarpu sukurti automobilio eksterjerą ir interjerą buvo paskirta gausiai dizainerių komandai.
Tuo metu „Ford“ kompanija buvo pradėjusi galvoti apie naują „Edge“ dizaino ir filosofijos krypti, kurią vėliau matėme „Ka“, „Puma“, „Focus“ ir „Cougar“ modeliuose. Vis dėlto pirmasis „Ford“ modelis atspindėjęs „Edge“ dizaino kryptį buvo moderni „GT 40“ interpretacija „GT 90“.
Pagal pirminį planą, „Ford“ turėjo paleisti šį automobilį į ribotos serijos gamybą ir surinkti vos šimtą šių automobilių. Tačiau iki šiol dėl nežinomų priežasčių projektas buvo sustabdytas, o komanda išskaidyta po skirtingus padalinius. Sklando kalbos, jog „Ford“ kompanijos vadovus persigalvoti paskatino prastėjantis ekonominis klimatas ir noras koncentruotis į modelius, kurie atneštų pelną.
Vis dėlto vienintelis prototipas yra pilnai funkcionuojantis automobilis ir prieš porą metų buvo parduotas aukcione už rekordiškai didelę sumą.
Tris milijonus Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių kainavęs prototipas, kuris turėjo būti moderni legendinio „GT“ modelio interpretacija ir technologijų lopšys, kurį „Ford“ norėjo pademonstruoti visam pasauliui. Laikui bėgant, nemažai technologijų ir sprendimų buvo panaudoti vėlesniuose „Ford“ modeliuose.
Automobilis pirmą kartą buvo pristatytas 1995 metais, Detroito automobilių parodoje. Automobilis buvo „Mid-Engine“ komponuotės, turėjo dvylikos cilindrų benzininį motorą, kuris išvystė 720 arklio galių ir 840 NM sukimo momentą. Kompanija teigė, jog šis superautomobilis galėdavo iki 100 km/h įsibėgėti per 3,1 sekundės ir pasiekti maksimalų 402 km/h greitį. Tuometinis pats greičiausias superautomobilis galėjo pasiekti vos 374 km/h greitį.
Projektas prasidėjo nuo to, jog maža grupelė „Ford“ inžinierių sumastė laisvalaikiu sukurti modernią „GT 40“ interpretaciją. Pasinaudoję „Jaguar“ atsarginių detalių lopšiu, daugybę komponentų buvo pasiskolinti iš „Jaguar XJ220“. Važiuoklė ir penkių bėgių mechaninė pavarų dėžė atkeliavo iš „Jaguar“ sandėlio. Benzininis variklis tuo tarpu priklausė „Ford“ šeimynai.
Variklio blokas buvo paimtas iš „Ford Modular“ modelio. Inžinieriai iš dviejų aštuonių cilindrų motorų sukurpė vieną dvylikos cilindrų, 48 vožtuvus turintį monstrą, kuris buvo aprūpintas net dviem „Garret“ turbokompresoriais.
Kompanijos vadovybė išvydusi ką laisvalaikiu veikia maža inžinierių grupelė nustebo. Vietoj to, jog ilsėtųsi ar būtų su šeima, dešimties inžinierių komanda ilgai tūnodavo „Ford“ gamykloje ir po truputėlį kūrė superautomobilį, kuris sugebėjo įsiminti daugeliui automobilių entuziastų.
„Ford“ vadovai iškart sukūrė naują darbo grupę, kurioje dirbtų patys profesionaliausi kompanijos darbuotojai. Iš dešimties žmonių, kurie dirbo prie automobilio, šis skaičius išaugo iki maždaug 200. Techninė automobilio dalis buvo palikta projektą pradėjusiems inžinieriams, tuo tarpu sukurti automobilio eksterjerą ir interjerą buvo paskirta gausiai dizainerių komandai.
Tuo metu „Ford“ kompanija buvo pradėjusi galvoti apie naują „Edge“ dizaino ir filosofijos krypti, kurią vėliau matėme „Ka“, „Puma“, „Focus“ ir „Cougar“ modeliuose. Vis dėlto pirmasis „Ford“ modelis atspindėjęs „Edge“ dizaino kryptį buvo moderni „GT 40“ interpretacija „GT 90“.
Pagal pirminį planą, „Ford“ turėjo paleisti šį automobilį į ribotos serijos gamybą ir surinkti vos šimtą šių automobilių. Tačiau iki šiol dėl nežinomų priežasčių projektas buvo sustabdytas, o komanda išskaidyta po skirtingus padalinius. Sklando kalbos, jog „Ford“ kompanijos vadovus persigalvoti paskatino prastėjantis ekonominis klimatas ir noras koncentruotis į modelius, kurie atneštų pelną.
Vis dėlto vienintelis prototipas yra pilnai funkcionuojantis automobilis ir prieš porą metų buvo parduotas aukcione už rekordiškai didelę sumą.
