Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį rengė išvažiuojamąjį posėdį, kuris vyko Sveikatos apsaugos ministerijoje. Taip buvo nuspręsta po to, kai viešumoje pasirodė informacija, jog Sveikatos apsaugos ministerija ketina įšaldyti Ligonių kasose sukauptus daugiau kaip 2,5 mln. litų, o tuo tarpu nėra veiksmingai sprendžiami kiti sveikatos apsaugos sistemos finansavimo klausimai. Ypač daug diskusijų kelia ministerijos užmojis apriboti privačių medicinos įstaigų galimybes teigti paslaugas pacientams, kurios kompensuojamos iš Valstybinių ligonių kasų.
Dideli planai ir mažos galimybės
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas komentuodamas posėdžio metu aptartus klausimus sakė: „Mums buvo pristatyta naujoji ministerijos struktūra ir strateginiai planai. Reikia pripažinti, kad ministras suformavo naują struktūrą, kuri, kaip tikimės veiks efektingai, bet Seimo sveikatos reikalų komitetas įvardijo ir tam tikrus trūkumus. Gaila, kad komitetas tos struktūros nesvarstė prieš ją patvirtinant, dabar tegalime išsakyti savo pozicijas.“
A. Matulo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija turi daug ambicingų planų, bet jų įgyvendinimui gali sutrukdyti finansų trūkumas: „Vyriausybė yra įsipareigojusi labai kukliai per ateinančius keturis metus didinti lėšas sveikatos apsaugai – sveikatos apsaugos biudžetas padidės 200-300 mln., bet žinant kaip kyla kainos, kaip brangsta sveikatos technologijos, medikamentai, vaistai, tai suma yra gana kukli.“
Kaip „legalizuoti“ lėšas – nežino
A. Matulas teigė, kad kaip į sveikatos sektorių pritraukti papildomų lėšų ir kaip „legalizuoti“ šiuo metu pacientų privačiai mokamus pinigus už sveikatos priežiūros paslaugas, komiteto nariai iš ministro neišgirdo.
„Pavasario sesijos metu ministerija planuoja teikti keletą įstatymo projektų, kurie numato, kad savivaldybėms pačioms būtų leista planuoti, o tiksliau savivaldybėms būtų suteikta galimybė neleisti steigtis privatiems medicinos centrams. Tokiai veiklai būtų būtinas savivaldybės leidimas ir tuo siekiama kontroliuoti infrastuktūros išdėstymą – ypač pirminio sveikatos priežiūros lygio“, – kalbėjo A. Matulas ir teigė nematantis reikalo dėl to keisti teisės aktų, nes savivaldybės ir dabar turi teisę dalyvauti ir priimti sprendimus dėl sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo ir pan.
Posėdyje dar kartą buvo patvirtinta informacija, kad pavasario sesijos metu ministras pasiryžęs teikti įstatymo projektą, kuriuo būtų siekiama riboti privačių įstaigų sutarčių su ligonių kasomis sudarymo galimybes. „Šiandien pamatėme patobulintą įstatymo projektą ir jei koalicijos partneriai susitars, galbūt jis bus priimtas“, – kalbėjo seimo narus A. Matulas.
Žada eiles prie medikų kabinetų
Į klausimą, kaip vertina ministerijos užmojus suvaržyti privačių medicinos įtaigų galimybes teigti medicinos paslaugas, kurios kompensuojamos iš ligonių kasų, pašnekovas sakė: „Mano nuomone, ribojimas privatininkams steigtis ten, kur jie mato ekonominę naudą, o tuo pačiu ir naudą visai sveikatos priežiūros sistemai, nėra teisingas.“
A. Matulas pažėrė nemažai kritikos dėl to, kad ministerijai nesiseka planuoti biudžeto ir lėšų pasiskirstymo: „Gavome skundų iš privačių gydymo įstaigų, kad su jomis sudaromos sutartys už procentaliai mažesnę sumą nei su viešosiomis įstaigomis. Konkrečios informacijos neturime, bet jei ji pasitvirtins, akivaizdu, kad dėl to nukentės pacientas.“
Politikas pateikė pavyzdį, kad universitetinė ligoninė sugeba tam tikrų tyrimų atlikti vos 2-3 tūkst. per metus, o privati įstaiga iki 10 tūkst. per pusmetį, tad dirbtinai blokuojant privačių paslaugų teikimą, atsiras milžiniškos laukiančiųjų eilės.
