Kaip rašoma bendrovės pranešime spaudai, nepaisant reikšmingai mažėjusio dujų vartojimo, „Amber Grid“ Lietuvos dujų perdavimo sistema pernai transportavo rekordinį dujų kiekį – net 64 TWh. Tai – 21 proc. daugiau nei pernai, kai per sistemą buvo perduota 53 TWh gamtinių dujų. Tam įtakos turėjo dešimteriopai išaugę dujų srautai į Latvijos pusę ir pernai gegužę atverta nauja dujotiekių jungtis su Lenkija.
„Europos Sąjungos šalyse dujų vartojimas pernai vidutiniškai mažėjo penktadaliu, o Baltijos šalių ir Suomijos poreikiai mažėjo net 35-40 proc. Lietuva, išnaudodama sukurtą infrastruktūrą ir atliepdama regiono poreikius, tapo svarbiu dujų perdavimo partneriu kaimyninėms valstybėms. Kitų šalių aprūpinimas dujomis naudingas ir tuo, jog didina dujų infrastruktūros panaudojimą ir tai leidžia pasiūlyti geresnes dujų kainas perdavimo sistemos naudotojams“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Kilus karui Ukrainoje itin išaugo dujų srautas Latvijos kryptimi. 2022 metais Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 18,4 TWh dujų – dešimt kartų daugiau nei 2021 metais, kai šiaurės šalių kryptimi buvo transportuota 1,9 TWh dujų. Nuo praėjusių metų gegužės veikiančiu dujotiekiu GIPL į Lenkiją gegužės-gruodžio mėnesiais buvo perduota 6,4 TWh dujų, o į Lietuvą – 2,3 TWh.
Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, per 2022 metus buvo patiekta 79 proc. (32,1 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė beveik 8 proc. (3,3 TWh), iš Lenkijos – 5 proc. (2,3 TWh). Sausį – kovą per Lietuvos-Baltarusijos jungtį buvo transportuota apie 8 proc. (3,1 TWh) dujų.
Nuo balandžio 1 d. Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Karaliaučiui skirtos dujos. Dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį 2022 metais sudarė 23 TWh ir buvo 12 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai per Lietuvą tranzitu į Karaliaučių buvo perduota 27 TWh dujų.
