Valstybės kontrolė, atlikusį Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje auditą, rado išlaidas patvirtinančius dokumentus ir "smulkius bei nereikšmingus pažeidimus".
Dėl viešai pasirodžiusios informacijos, kad atlikus patikrinimą ambasadoje už praėjusius metus neva aptikta apie 87 tūkst. svarų išlaidų, nepagrįstų dokumentais, jau kurį laiką aiškinasi Užsienio reikalų ministerija (URM). Jos vadovas Vygaudas Ušackas prieš tapdamas ministru dirbo ambasadoriumi Londone.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė trečiadienį per Seimo Audito komiteto posėdį teigė, kad dėl minėtų įtarimų buvo atliktos visos būtinos audito procedūros, o ambasadoje rasti smulkūs ir nereikšmingi pažeidimai nesuteikia pagrindo galvoti, jog įtarimai, apie kuriuos kalbėta viešojoje erdvėje, pasitvirtino.
"Neturime pagrindo teigti, kad kas nors buvo sufalsifikuota, pavyzdžiui, vidaus audito ataskaita, ar kad jie buvo išleisti be pateisinančių dokumentų. Tokių duomenų, atlikę esmines audito procedūras, mes neparsivežėme. Mūsų tikslas buvo nuvažiuoti į vietą, pakelti visus pirminius originalius dokumentus ir įsitikinti, kad lėšos, kurios buvo išleistos reprezentaciniams poreikiams, yra patvirtintos dokumentais. Mes tuos dokumentus radome", - aiškino valstybės kontrolierė.
Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, jog su Valstybės kontrolės bei URM auditų išvadomis nori susipažinti pati ir tik tuomet pateikti savo išvadas.
Seimo Užsienio reikalų komitetas, kuris prašė atlikti auditą ambasadoje Londone, taip pat klausė, ar Valstybės kontrolė negalėtų atlikti audito visose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse.
"Mums audituoti atstovybes užsienyje kainuoja labai daug, todėl mes kiekvienais metais atlikdami finansinį teisėtumo auditą, imame po dvi ambasadas, į kurias važiuojame", - sakė R.Budbergytė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva turi 58 diplomatines atstovybes užsienyje ir jose dirba mažai žmonių, kurie galėtų patikimai ir teisingai "vykdyti su finansine apskaita, statybos darbais ir viešaisiais pirkimais susijusius dalykus".
"Tai yra pakankamai sudėtingi dalykai, kadangi visos ūkinės operacijos vyksta užsienio kalbomis ir pakankamai daug kainuoja turėti ten kvalifikuotus darbuotojus. Ministerija dabar daro diplomatinės tarnybos valdymo reformą ir nori daugiau administravimo funkcijų sutraukti į pačią ministeriją, kad jų kuo mažiau turėtų atstovybės", - aiškino R.Budbergytė.
