„Pastaruoju metu nematėme realių svarstymų šia tema. Buvo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva, tikimės, kad ji gali būti vystoma toliau, tačiau šioje stadijoje mes prašome, kad išmanesni ir technologiškai pažangūs ginklai būtų teikiami Ukrainai kaip įmanoma greičiau“, – BNS sakė Petro Bešta.
Taip jis kalbėjo Ukrainai pirmadienį minint tūkstantį dienų nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos pradžios.
„Kiekvienam ukrainiečiui tas tūkstantis dienų yra tragiška sukaktis, bet kartu tai įrodo, kad Ukrainos pasipriešinimas yra stiprus, mes tęsiame kovą, mes giname savo laisvę ir statome stipresnę Europą tam, kad tokios tragedijos nepasikartotų“, – teigė ambasadorius.
Kyjivas prašo Vakarų palaikymo šalies prezidento Volodymyro Zelenskio taikos planui, kuriame be paramos ginklais numatytas Ukrainos pakvietimas į NATO, ekonominio šalies potencialo skatinimas.
Anot P. Beštos, jei pergalės planas sulauktų realios paramos iš partnerių Vakaruose, karas galėtų būti užbaigtas kitąmet.
„Pergalės planas nurodo, ką turime padaryti artimiausiu metu, kad sustiprintume pozicijas, pirmiausia – fronto linijoje, tačiau kartu jis siūlo ir ilgalaikius sprendimus“, – kalbėjo ambasadorius.
„Iš stipresnių pozicijų mes galėsime priversti Rusiją ir Vladimirą Putiną pradėti rimtas diskusijas apie taikų šio konflikto sprendimą“, – teigė jis.
P. Beštos teigimu, V. Zelenskio pergalės planas yra tarsi tiltas į Ukrainos taikos formulę – dešimties žingsnių iniciatyvą, skirtą pasiekti Ukrainos atžvilgiu teisingą karo pabaigą.
„Noriu įvertinti dideles Lietuvos pastangas remiant taikos formulę, skiriant ypatingą dėmesį kai kuriems jos žingsniams ir tai, kad dirbama nenuilstant tam, jog jie būtų įgyvendinti“, – kalbėjo ambasadorius.
Paskelbus minėtą taikos formulę Lietuva daugiausiai dėmesio skyrė Ukrainos energetiniam saugumui, Rusijos karo nusikaltimų tyrimui, specialaus karo tribunolo įsteigimui bei tam, kad iš Ukrainos teritorijos būtų visiškai išvestos visos Rusijos karinės pajėgos.
BNS interviu iš P. Beštos ėmė praėjusią savaitę, iki JAV paskelbiant sprendimą leisti naudoti ilgojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje.
Tikisi, kad Lietuva išlaikys paramą
Vilnius Kyjivui nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 705 mln. eurų, bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.
Lietuva taip yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti 0,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tai sudaro apie 190 mln. eurų.
„Mūsų pagrindinė viltis, kad naujoji koalicija, Seimas, Vyriausybė, ministerijos tęs tokio aukšto lygio paramą Ukrainai. (...) Iki metų pabaigos tikimės žengti praktinius žingsnius ir turėti Lietuvos karinės paramos planą kitiems metams, tai mūsų prioritetas“, – kalbėjo P. Bešta.
Jis teigė pastaruosius pusantrų metų įdėjęs daug pastangų, kad paskatintų Lietuvos ir Ukrainos gynybos pramonės įmonių bendradarbiavimą.
Lapkričio pradžioje krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas paskelbė, kad Lietuva su Ukraina kalba apie jungtinės ilgojo nuotolio ginkluotę gaminančios bendrovės steigimą, taip pat Lietuva skirs 10 mln. eurų Ukrainai, jog ši iš savo gamintojų įsigytų tolimojo nuotolio ginkluotės.
Lietuva yra ketvirta šalis greta Danijos, Kanados, Nyderlandų, investuojanti į Ukrainos gynybos pramonę.
„Norime plėtoti tokio tipo paramą, nes tai yra veiksmingiausia ir greičiausia parama fronto linijai“, – tvirtino P. Bešta.
Pasak jo, Ukrainos gynybos pramonė per dvejus metus pasikeitė neatpažįstamai – nuo praktiškai nė vienos privačios įmonės iki daugiau nei 700 bendrovių.
„Žinoma, yra ginklų, kurių negalime pagaminti, pavyzdžiui, ilgojo nuotolio raketų ar oro gynybos sistemų, tačiau gaminame artilerijos sviedinius, amuniciją, įvairiausių tipų dronus. Šie ginklai daug pigesni nei vakarietiški ir jie atvykstą į frontą daug greičiau“, – dėstė ambasadorius.
P. Beštos teigimu, Ukraina neabejoja savo gaminamos ginkluotės kokybe, nes ji išbandyta realiame mūšio lauke, jai taip pat netaikomi tokie apribojimai, kuriuos Ukraina patiria naudodama Vakarų partnerių suteiktus ginklus.
„Yra iniciatyvų čia Lietuvoje sukurti gamybinius pajėgumus, mes kviečiame Ukrainos gamintojus atvykti, pamatyti Lietuvos potencialą. Tikimės, kad netrukus pamatysime praktinius šių pastangų rezultatus“, – kalbėjo jis.
Nauja realybė
Tuo metu situaciją fronte yra labai sudėtinga, sako P. Bešta.
„Rusija turi pranašumą ištekliais, žmonėmis, įranga, taip pat auga draudžiamų cheminių medžiagų naudojimas. Intensyvūs mūšiai vyksta visoje fronto linijoje“, – teigė ambasadorius.
Anot jo, Rusija šiuo metu yra dislokavusi 520 tūkst. karių Ukrainoje, šį skaičių planuoja padidinti iki 690 tūkst. iki metų pabaigos, situaciją fronte keičia ir Maskvos pasitelkti kariai iš Šiaurės Korėjos.
„Tai pirmas kartas, kai Šiaurės Korėjos kariai dalyvauja kare Europoje. Tai beprecedentis atvejis, to niekada nebuvo“, – sakė P. Bešta.
Ambasadoriaus teigimu, šiuo metu Ukrainoje kariauja 11 tūkst. korėjiečių.
„Tačiau privalome turėti omenyje, kad Šiaurės Korėja yra viena didžiausių karinių galių Azijoje, jų kariuomenėje – 1,2 mln. karių. Tai reiškia, kad eskalacijos iš Šiaurės Korėjos potencialas Europoje yra didžiulis, tai tik pradžia“, – kalbėjo P. Bešta.
„Tai yra nauja realybė, karo Europoje tarptautiškumas yra pavojingas ir stiprus signalas Vakarams“, – pridūrė jis.
P. Beštos teigimu, Vakarai į šią situaciją turi reaguoti įvesdami naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, taip pat didinti karinę paramą Ukrainai.
„Kol ši autoritarinių valstybių koalicija praktiškai remia Rusiją be jokių apribojimų, Vakarai nedelsiant turi panaikinti apribojimus Ukrainai ir suintensyvinti paramą Ukrainai, kad išlygintų šią situaciją*“, – sakė ambasadorius.
Sveikina tvirtą Trumpo požiūrį
Kyjivas taip pat atidžiai stebi, kas vyksta Vašingtone, kur Donaldas Trumpas lapkritį šventė pergalę JAV prezidento rinkimuose.
Anot P. Beštos, V. Zelenskis pasveikino į Baltuosius rūmus sugrįžtantį D. Trumpą ir pabrėžė, kad palaiko respublikono „tvirtą požiūrį į įvykius pasaulyje“.
„Mes tikime, kad tai vienintelis realistiškas požiūris dabartinėje tarptautinėje aplinkoje. Tai yra požiūris, kuris gali užtikrinti tvirtą Amerikos ir jos sąjungininkų laikyseną, susidūrus su daugybe priešininkų, kurie dirba kartu, siekdami sugriauti tarptautinę taiką ir saugumą“, – dėstė ambasadorius.
„Tik toks požiūris gali praktiškai priartinti Ukrainą prie taikos“, – teigė jis.
Rinkimų metu D. Trumpas sakė, kad tapęs prezidentu karą užbaigs per parą, po jo išrinkimo žiniasklaidoje pasirodė galimi plano kontūrai, kuriuose – 20-iai metų užšaldyta galimybė Ukrainai įstoti į NATO, demlitarizuota zona ir daug didesnė JAV skiriamos ginkluotės parama Ukrainai.
„Mes atidžiai stebėsime, kas vyksta aplink šias iniciatyvas, mes ruošėmės padariniams po rinkimų, prezidentas Zelenskis savo pergalės planą pristatė ne tik Joe Bideno (Džo Baideno) administracijai, demokratams, bet ir respublikonams bei prezidentui Trumpui“, – sakė P. Bešta.
2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs plataus masto Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
