„Visoms iki šiol svarstytoms kandidatūroms pritarta. Bet nespėjome visko apsvarstyti“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Jo teigimu, spėta apsvarstyti daugiau kaip pusę teiktų kandidatų.
„Procesas pradėtas. Aišku, pradėtas labai vėlyvai, daug kur jau net dega datos kai kurių ambasadorių, porą savaičių likę iki įstatyminio termino, kai jie gali dirbti. Aišku, tai nėra priimtina, bet tą jau turime tvarkyti kitu būdu, ne tik politiniais susitarimais, bet ir įstatymais. Tą darbą tęsime“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Likusias kandidatūras žadama svarstyti sutarus dėl visiems tinkamos datos.
Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų pastaruoju metu buvo įšaldytas iš viso 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje, bet po trijų prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimų kovo pradžioje pranešta, kad sprendimas rastas.
Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, Seime registruotos dvi alternatyvios Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, apibrėžiančios detalesnę ambasadorių skyrimų tvarką.
URK vadovas Ž. Pavilionis su grupe valdančiųjų bei opozicinių demokratų siūlo, kad prezidentas būtų įpareigotas motyvuoti, jei atsisako skirti Vyriausybės pateiktą kandidatą, tam numatytas dešimties dienų terminas.
Tuo metu grupė opozicijos parlamentarų siūlo nustatyti, kad diplomatų atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, bet ypatingais atvejais kandidatą galėtų siūlyti prezidentas, įvertinęs asmens išskirtines savybes, atsižvelgęs į užsienio valstybės, į kurią diplomatas skiriamas, specifiką.
Taip pat būtų nustatyta, kad užsienio reikalų ministras, teikdamas ambasadoriaus kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, ją turėtų būti suderinęs su premjeru ir prezidentu, o derinimo procesas „pradedamas ir baigiamas per protingą terminą“.
Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
