Kas domisi istorija, Lietuvą su Švedija sieja net minėdamas karalius Zigmantą ir Vladislovą Vazas. Besidomintys sportu irgi žino daugelį garsių pavardžių. Dar žinoma, kad Švedijos Karalystė yra kitame Baltijos jūros krante.
Nepaisant gan artimos geografinės kaimynystės, Lietuvos santykių su Švedija aktualijos dažnai yra užgožiamos kitų įvykių – ypač rusiškos ar NATO tematikos. Taip yra bent jau Lietuvoje. Kokį Lietuvos ir lietuvio vaizdą iš spaudos ir gyvenimo realijų yra susidaręs vidutinis švedas? Ar istoriškai Lietuva Švedijai ką nors reiškia?
To ir klausiame Švedijos karalystės ambasadorės Lietuvoje Malin Kärre:
Vidutinis švedas laiko lietuvius viena Baltijos tautų ir žavisi jų kova dėl atkurtos nepriklausomybės. Daugelis taip pat žino apie Lietuvą, kaip sparčiai, nors ir iš labai žemo lygio besivystančios ekonomikos šalį. Visgi apie Lietuvą, lyginant su Latvija ar Estija, žinoma mažiau. Mat Sovietų okupacijos laikais į Švediją yra emigravę daug daugiau pabėgėlių iš kitų dviejų Baltijos šalių. Taip pat esama ir klaidingų nusistatymų; daugelis ir toliau tebelaiko Lietuvą skurdžia ir kažkuo pavojinga šalimi. Žinoma, visi, kas susidūrė su Lietuva ir lietuviais turi visiškai kitokių žinių ir daugelį sieja gan stiprūs saitai tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame lygiuose. Iš istorijos daugeliui žmonių Švedijoje žinoma, kad Lietuva nebuvo Švedijos imperijos dalimi, tačiau būtų nelengva suprasti skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Glaudus ryšys, kurį atsekame per karališkosios Vazų dinastijos liniją tikrai nustebintų ne vieną.
Kokias mūsų šalių sąveikos sritis išskirtumėte, kaip prioritetines ir kokias problemas Lietuvos ir Švedijos santykiuose laikote sudėtingiausiomis? Kaip dar galima gilinti regioninį bendradarbiavimą?
Mūsų šalys sąveikauja visuose lygiuose. Leiskite paminėti keletą pavyzdžių:
Švedijos kompanijos gan anksti perprato Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir gausiai investuodamos, ilgą laikė Švediją antru pagal apimtis užsienio investitoriumi.
Politiniame lygmenyje bendradarbiaujama glaudžiai ir aktyviai, tiek tarp abiejų šalių, tiek per įvairias Šiaurės ir Baltijos šalių struktūras, pvz., rengiantis ES procedūroms.
Švedijos pilietinė visuomenė yra labai aktyvi šioje srityje.
Stebėtinai aktyviai tebebendradarbiauja susigiminiavę Lietuvos ir Švedijos miestai.
Dovanodama gynybos priemones ir ginkluotę, siūlydama apmokymus, o vėliau ir dalyvaudama bendrose pratybose, Švedija tapo svarbiu Lietuvos gynybos partneriu.
Švedijos vyriausybinės ir privačios institucijos atėjo į Lietuvą labai anksti, atnaujinant saugos infrastruktūrą Ignalinos AE ir nuo to laiko išlieka partneriais energetikos srityje.
Nenorėčiau išskirti kažkokių specifinių problemų, tačiau kartais tikrai esama tam tikrų skirtumų veiklos metoduose. Lietuvos kompanijos pranašesnės tuo, kad daug greičiau priima sprendimus. Švedijos įmonės turi didesnę patirtį globaliuose verslo procesuose ir labiau įgudusios kurti ilgalaikę bei patikimą partnerystę.Galiausiai tai abiem pusėms atneša naudą ir pelną.
Viena iš galimų problemų – kontrabanda, kuri dažnai pasiekia Švedijos ir kitų Šiaurės šalių rinkas iš Lietuvos šalių – kaimynių nepriklausančių ES. Bet čia pakankamai gerai bendradarbiauja mūsų policijos pajėgos.
Manau, mūsų bendradarbiavimas galėtų plėstis aplinkosaugos ir aplinkai nekenkiančios technikos diegimo srityse. Tai būtų naudinga mūsų bendrai – Baltijos jūrai. Taip pat galima gilinti energetinę partnerystę. Be to, manau, tiek Švedijos, tiek Lietuvos kompanijos turėtų Šiaurės ir Baltijos šalis laikyti savo namų rinkomis. Nekantriai laukiu kada Lietuvos įmonės ims investuoti Švedijoje!
Esame Baltijos regiono valstybės. Kaip vertinate ekonominį, politinį ir gamtosauginį numatomo Rusijos – Vokietijos dujotiekio aspektus? Kokios politikos Švedijos karalystė laikysis šio projekto atžvilgiu.
Šiaurės dujotiekio projektas labai sudėtingas. Norėčiau priminti, kad jis sumanytas ir vykdomas Vokietijos ir Rusijos kompanijų. Jos ir sukūrė bendrą šiaurės dujotiekio įmonę, turinčia sujungti Vokietijos ir Rusijos dujotiekių vamzdžius. Švedija nėra suinteresuota dujomis, kaip energijos ištekliais. Tačiau, tiek Švedija, tiek kitos aplink Baltijos jūrą esančios valstybės gali aptarinėti projektą aplinkosaugos kontekste, pagal t.v. ESBO konvenciją. Švedija taip pat turi ir specifinį interesą – vamzdynas kirs jos ekonominę zoną. Oficiali Švedijos pozicija bus suformuluota kompanijai pateikus formalų pasiūlymą, taip pat atsižvelgiant į numatomą projekto poveiki aplinkosaugai. Tai turėtų įvykti vėliau – 2007 metais.
Lietuva ir dauguma aplink Baltiją gyvenančių šalių yra NATO narės. Švedija savo saugumą užtikrina neutralia laikysena. Šaltojo karo laikais kai kas sakė, kad NATO Švediją vis vien gintų nuo SSRS, tad neutralitetas esąs tik poza. Kokia Švedijos saugumo užsitikrinimo vizija dabar, kai regima daugybė naujo pobūdžio iššūkių ir kiek mūsų šalių santykius įtakoja skirtingi saugumo problemos sprendimai? Neutrali šalis, dovanojanti ginkluotę NATO valstybei nejaučia jokių dviprasmybių?
Nekomentuosiu požiūrio, jog Švedijos neutralumas Šaltojo karo laikais buvo poza. Tai tik sukeltu nereikalingus debatus. Pasakysiu tik, kad Švedija tuo metu nestojo į karinius aljansus, kad galėtų būti neutrali karinių konfliktų atveju. Pasibaigus šaltajam karui šis politikos aspektas nebesvarbus, tačiau Švedija ir toliau nepriklauso karinėms sąjungoms. Mūsų šalis yra visateisė ES narė ir plačiai bendradarbiauja su NATO „Partnerystės vardan taikos“ programoje.
Kai Baltijos šalys 1990m. atgavo nepriklausomybę, Švedija džiaugėsi galėdama padėti visose srityse, įskaitant gynybą. Tai buvo unikalus sprendimas, kuris rėmėsi nuostata, jog Baltijos šalys nėra šiaip kaimynės, o tiesiog artimos broliškos šalys ir Švedija buvo labai suinteresuota, jog jos galėtų, reikalui esant, apsiginti. Tuomet neatrodė, kad Baltijos šalys galės prisijungti prie NATO artimoje ateityje. Vėliau, kai tokia galimybė atsirado, mes laikydamiesi kitokio pasirinkto kurso, toliau rėmėme Baltijos šalis ir jų siekį tapti NATO narėmis. Tuo pat metu mes prisidėjome prie NATO partnerystės vardan taikos programos ir daugelis mūsų gynybinių priemonių atitinka NATO standartus. Mūsų šalys per tuos metus išvystė skirtingas gynybos politikas, bet jų kryptys, daugeliu atvejų, sutampa, tad jokių problemų bendradarbiaujant gynybos srityje niekada nebuvo.
Esame Europos Sąjungos valstybės. Ką manote apie „Europos Konstitucijos“ projekto sunkumus ir kartais kietus susikirtimus tarp „senosios“ ir naujosios“ Europos? Ką manote apie paskutinę iškilusią problemą dėl Lenkijos pozicijos Rusijos vykdomos politikos ir ES pasyvumo atžvilgiu?
Pirmiausia, leiskite patikinti, jog Švedija yra viena didžiausių ES plėtros entuziasčių. Mes buvom stipriais Baltijos šalių advokatais joms siekiant prisijungti prie ES. Tai, kad tarp naujųjų ir senųjų narių esama skirtumų, mums nėra joks atradimas. Mes taip pat suprantame, kad ES reikia tinkamos Konstitucijos, kuri atitiktų šiandienos ir ateities poreikius. Mums atrodo, kad reikia išsamaus dialogo tiek tarp šalių narių, tiek tarp lyderių ir tų šalių piliečių. Nekantriai laukiame tolesnių diskusijų, kurios turėtų tęstis šį pavasarį pirmininkaujant Vokietijai.
Lenkiją mes iš principo parėmėme ragindami Europos Komisiją atkreipti dėmesį į šią problemą. Tuo pat metu raginome abi puses ieškoti kompromiso.
Švedų kapitalas nemažai investuoja Lietuvoje. Politinė, teisinė ir tarptautinė aplinka tokiai veiklai darosi palankesnė ar prastėja?
Manau, kad labai stambių Švedijos investicijų Lietuvoje dabar nesulauksime, nes tai jau padaryta prieš 5-12 metų. Kita vertus, Lietuvoje yra didelės galimybės Švedijos smulkiam ir vidutiniam verslui. Lietuvoje vyksta labai įdomi diskusija apie tai, kaip gerinti investicinę aplinką. Jei bus įvykdyti reikšmingi pokyčiai svarbiose srityse, investicijų didėjimo, manau, galima sulaukti. Kalbu apie tokias sritis, kaip įstatymo viršenybė, didesnis, ženkliai didesnis teismų sistemos skaidrumas ir nuspėjamumas, aiškesnis nekilnojamojo turto srities teisinis reguliavimas, tinkamai paruošta darbo jėga. Apie visa tai dabar diskutuojama vyriausybės ir verslo sluoksniuose.
Jei jau šiandien reiktų išvykti, kokį svarbiausią įspūdį išskirtumėte iš viso to, ką patyrėte Lietuvoje?
Be jokios abejonės – draugiški, ambicingi ir kūrybingi žmonės! Atvykusi į jūsų šalį nuolat jaučiu svetingumą ir jaučiuosi puikiai!
Stokholmas, gruodžio 27, 2006 metai, parengė Tomas Čyvas
