Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė ir UNESCO Pasaulio paveldo centro direktorius Francesco Bandarinas (Frančesko Bandarinas) penktadienį aptarė Lietuvos veiksmus siekiant apsaugoti Kuršių Neriją nuo užteršimo nafta.
Pastaruoju metu Lietuvai ir Pasaulio paveldo centrui nerimą kelia Rusijos naftos kompanijos "LUKoil" ketinimai eksploatuoti naftos telkinį D-6, esantį Baltijos jūroje, netoli Kuršių Nerijos.
Kuršių Nerija bendru Lietuvos ir Rusijos teikimu 2001 metais įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Valstybės įsipareigoja saugoti objektus, kurie įtraukti į šį sąrašą.Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Pasaulio paveldo centras įpareigojo Lietuvą ir Rusiją iki vasario 1 dienos pateikti bendrą ataskaitą dėl abiejų valstybių veiksmų siekiant apsaugoti Kuršių Neriją nuo galimos taršos.
Pasak pranešimo, pagal 1999 metais pasirašytą Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos klausimais numatyta sukurti jungtinę bendradarbiavimo aplinkos apsaugos klausimais komisiją, kuriai ir priklausytų nagrinėti aplinkosaugos reikalus, susijusius su minėto telkinio eksploatacija.
Lietuva savo ataskaitoje, kurią parengė Užsienio reikalų ir Aplinkos ministerijos, pažymi sudariusi savo ekspertų delegaciją į šią komisiją. Tačiau Rusija nėra sudariusi tokios delegacijos, todėl ši komisija negali pradėti darbo, teigiama pranešime.
Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarime taip pat numatyta galimybė rengti specialius ekspertų susitikimus konkrečiais klausimais. Siekdama, kad būtų parengta bendra dviejų šalių ataskaita, Lietuva pasiūlė Rusijai surengti tokį susitikimą Kuršių Nerijos aplinkos apsaugos klausimu, tačiau nesulaukė Rusijos atsako į šį pasiūlymą.Lietuvos pateiktoje ataskaitoje pažymima, kad Rusija turėtų įgyvendinti Pasaulio paveldo komiteto sprendimus atlikti bendrą poveikio aplinkai analizę, taip pat turėtų įvykdyti šio komiteto sprendimus dėl bendradarbiavimo siekiant parengti veiksmingas aplinkosaugos priemones ir ypatingų situacijų planus, susijusius su galimu naftos išsiliejimu.
Šią savaitę Aplinkos ministerija pranešė, kad Europos Komisija kovo mėnesį ketina prašyti Rusijos pateikti informaciją apie bendrovės "LUKoil" projektą išgauti naftą Baltijos jūros šelfe netoli Kuršių Nerijos ir žada svarstyti galimybę paruošti naftos gavybos šiame telkinyje poveikio aplinkai įvertinimą.
Kaip rašoma Lietuvos aplinkos ministerijai atsiųstame Europos Komisijos Aplinkosaugos generalinio direktorato laiške, kovo mėnesį vyks Europos Sąjungos ir Rusijos pakomitečio susitikimas energijos, aplinkos ir branduolinės energetikos klausimais, kuriame bus paprašyta, kad Rusija pateiktų reikiamą informaciją apie projektą D-6, taip pat bus svarstomas klausimas dėl naftos gavybos šiame telkinyje poveikio aplinkai vertinimo.
Lietuvos pusė piktinasi, kad nors bendrovė "LUKoil" jau šių metų pabaigoje ketina pradėti naftos gavybą telkinyje D-6, Rusijos gamtos išteklių ministerija ligi šiol "neišgirdo" sausio pradžioje pateikto Aplinkos ministerijos siūlymo artimiausiu metu surengti abiejų šalių ekspertų susitikimą šio projekto ekologiniam saugumui aptarti.Telkinys D-6 ("Kravcovskojė") yra Baltijos jūros šelfe už 22 kilometrų nuo Kuršių Nerijos pakrantės ir tik už 7 kilometrų nuo Lietuvos ir Rusijos jūros sienos.Lietuvos aplinkosaugininkai ne kartą reiškė nerimą dėl projekto saugumo. Žaliųjų nuomone, pramoninė naftos gavyba unikalaus gamtos kampelio, įrašyto į Pasaulio paveldo sąrašą, pašonėje gali pažeisti jo ekologijos sistemą.
Telkinį ketinančios eksploatuoti bendrovės "LUKoil" antrinės įmonės "LUKoil-Kaliningradmorneft" atstovai tvirtina, kad projektas yra saugus, o avarijų tikimybė - labai maža.
Naftos gavybą D-6 telkinyje planuojama pradėti šių metų pabaigoje, didžiausias projektinis pajėgumas būtų pasiektas dar po kelerių metų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, "LUKoil" šį telkinį planuoja eksploatuoti apie 25-30 metų. Kasmet išgaunamos naftos kiekis sudarytų apie 600-700 tūkst. tonų.
BNS
