„Hugo Boss“, „River Island“, „Atmosphere“, „Convers“, „Vans“, „H & M“, „Zara“, „Mango“ – tai ne pramogų ir prekybos centro „Akropolis“ parduotuvių siūlomi prekių ženklai. Visa tai ir netgi daugiau galima rasti Alytuje. Klausiate – kur? Atsakymas paprastas – bet kurioje iš daugiau nei dvidešimties mieste įsikūrusių dėvėtų drabužių parduotuvių.
Nuo etikečių likučių iki „Hugo Boss“
Vaikštant Alytaus gatvėmis galima pastebėti tikrą fenomeną – iš pradžių akys užkliūva vos už kelių pigius drabužius siūlančių parduotuvių, tačiau, kaip liaudies išmintis byloja, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Viena, dvi, trys... – pamažu pradedi skaičiuoti tokių parduotuvių iškabas, o galų gale priartėji prie trisdešimties. Kaip mieste, kuris turi vos 57 tūkst. 281 gyventoją, atsirado tokia nemenka dėvėtų drabužių karalystė, neaišku.
Kas traukia į dėvėtų drabužių parduotuves? „Žmonės čia randa pakankamai geros kokybės drabužių ir firminių prekių ženklų“, – atsako Asta Graužlienė, VšĮ parduotuvės HUMANA PEOPLE TO PEOPLE BALTIC filialo, įsikūrusio prekybos centre „Žuvintas“, direktorė. Jai pritaria ir mažesnėse dėvėtų rūbų parduotuvėse dirbančios pardavėjos. Vienos iš V.Lukoševičiaus firmai „Livaida“ priklausančių parduotuvių „Samana“ pardavėjos nuomone, žmonės dėvėtų rūbų parduotuvėse apsiperka todėl, kad čia pigiau, o drabužiai madingesni.
Dėvėtų drabužių parduotuvių lankytojai, paklausti, kodėl renkasi dėvėtų drabužių parduotuves, atsakydami nenustebina. „Pigiau, didelis pasirinkimas, išskirtiniai rūbai“, – tarsi apibendrina viena mergina. Jai pritaria visi, kurių tik paklausi. Nesvarbu, kokio amžiaus ar socialinės padėties, visi kalbinti žmonės tarsi susitarę tvirtina, jog į dėvėtų drabužių parduotuves juos vilioja mažos kainos ir originalių prekių pasiūla.
Visgi ne viskas taip rožėmis klota, kaip atrodo. Tikra tiesa, kad tiek didelės, tiek mažos dėvėtų drabužių ir avalynės parduotuvės siūlo nemažai prekinių ženklų. Nors ir kaip būtų, ne visuomet kaina atitinka kokybę, o galbūt šios parduotuvės tiesiog iš naujo atranda prekinius ženklus ir jų vertę. Tarkim, „Zara“ – vienas garsiausių prekės ženklų pasaulyje. Įdomumo dėlei palyginkime „Zara“ prekės vertę skirtingose dėvėtų drabužių parduotuvėse. Dvi poros aukštakulnių basučių: viena dėvėtų drabužių parduotuvė siūlo pilkas aukštakulnes, ganėtinai geros būklės „Zara“ basutes už 35 litus, kitoje salotinės aukštakulnės šios firmos basutės kainuoja jau 125 litus. Išvadų daryti neskubėkite, tačiau kainų skirtumas akivaizdus. Žinoma, galima prieštarauti, tačiau net ir oficialiame lietuviškame „Zara“ tinklalapyje naujos, šių metų kolekcijos aukštakulnės basutės kainuoja apie 150–180 litų. Kainos yra kiekvienos parduotuvės reikalas. Kai kurios dėvėtų drabužių parduotuvės prekes gauna jau įvertintas, o kitos kainas nustato pačios. Tai, savaime suprantama, taip pat daro įtaką drabužio kainai. Ir nors dėvėtų rūbų parduotuvės siūlo didelį firminių prekių asortimentą, jose įmanoma rasti ir nemažai drabužių, kurie etikečių neturi, – paimi palaidinę į rankas, kad pažiūrėtum, koks jos dydis ar sudėtis, o tave, mielas pirkėjau, pasitinka tik etiketės likučiai.
Alytiškiai linkę išleisti nemažai
Dėvėtų drabužių parduotuvės – pelningas verslas. Pinigų jam paremti įvairaus amžiaus alytiškiai negaili. Be abejo, nemažai faktorių lemia drabužiams išleidžiamą sumą: pirkėjo amžius, parduotuvės dydis bei vieta. Nors tikslių duomenų Vilma Chaleckienė, VšĮ parduotuvės HUMANA PEOPLE TO PEOPLE BALTIC filialo, įsikūrusio prekybos centre „Papartis“, direktorė, pateikti negalėjo, apytiksliai suskaičiavo, jog per savaitę parduotuvėje „Humana“ apsilanko nuo 1500 iki 3000 žmonių: „Pirkėjai linkę išleisti nemažai pinigų – naujo asortimento savaitę pelnas būna apie 25 tūkstančius litų, išpardavimų savaitę – apie 14 tūkstančių litų.“
„Vidutinis pirkėjo krepšelis per išpardavimo savaitę yra apie 20 litų, jeigu, tarkim, prekė kainuoja 2 litus, – teigė A.Graužlienė. Ji taip pat pasakojo apie alytiškių pirkimo ypatumus: –Savaitgaliais apsipirkti atvažiuoja žmonių iš kaimo. Sezonams žmonės mėgsta apsipirkti kaip ir bet kurioje kitoje parduotuvėje, prekyba tampa intensyvesnė prieš šventes.“
Tiesa, tokio gausaus lankytojų būrio sulaukia tik didžiosios dėvėtų drabužių parduotuvės. Štai „Samanoje“ dirbanti pardavėja atviravo, esą pastaruoju metu pirkėjų sumažėjo: „Vienas žmogus išleidžia vidutiniškai 20–30 litų.“ Nors, jos teigimu, žmonės nei prieš šventes, nei po šių neišlaidauja, tačiau lankytojų padaugėja gavus pensijas: „Kaip mes sakome, po dešimtos dienos prekyba pajuda.“
Sunkiau sekasi ir neseniai duris atvėrusioms dėvėtų drabužių parduotuvėms. Viena tokių įsikūrusi Rūtų gatvėje 7. „Kadangi parduotuvė nauja, ką tik atidaryta, žmonių apsilanko nedaug“, – pasakojo pardavėja ir prasitarė jau pastebinti pamažu besiformuojant nuolatinių klientų būrį: –Žmonių išleidžiama suma pirkiniams priklauso nuo kiekvieno piniginės. Daugiausia perkama iki 10 litų, perkančiųjų daugiau nei už 20–30 litų pasitaiko rečiau.“
Kur kas labiau pasisekė centre įsikūrusioms dėvėtų rūbų parduotuvėms. „Tavo drabužinėje“ dirbanti mergina džiaugiasi nuolatinių lankytojų gausa: „Žmonių apsilanko įvairiai, dabar, vasarą, – mažiau, bet žiemą padaugėja. Dažniausiai tai nuolatiniai klientai. Žmonės lankosi po darbo arba per pietų pertrauką.“ Nors „Tavo drabužinė“ siūlo tik moteriškų ir vaikiškų drabužių bei aksesuarų, gaunamu pelnu nesiskundžia. „Kartais ateina žmogus ir nusiperka kokį drabužį už 15 ar 20 litų, o kartais pasitaiko tokių, kurie ateina ir apsiperka už 100–150 litų. Prisirenka drabužių, visi tinka, džiaugiasi, kad šiandien jiems laiminga diena. O, būna, ateina, pasiima 16 rūbų, matuojasi, bet niekas netinka“, – atvirai pasakojo pardavėja.
Pirkėjai, regis, tikrai negaili pinigų net ir dėvėtam apdarui. Paklausti, kiek įprastai išleidžia dėvėtų drabužių parduotuvių siūlomoms prekėms, neslepia nepagailintys nuo 10 iki 50 litų. Tačiau tokių parduotuvių lankomumas – jau žmogaus pasirinkimas ir čia alytiškių atsakymai išsiskiria. Dauguma teigia dėvėtų drabužių parduotuvėse apsilankantys 2–3 kartus per mėnesį. Tiesa, tokių žmonių skaičius beveik lygus dėvėtų drabužių parduotuvėse besilankančiųjų daugiau nei kartą per savaitę skaičiui.
Vyresni pirkėjai išrankesni
Dėvėtų drabužių parduotuvėje nustebina spalvinga publika – įvairaus socialinio statuso ir amžiaus. „Jaunimo grupėje lankosi nuo 13 iki 18 metų jaunuoliai, atsiveda tėvus, kad nupirktų vieną ar kitą drabužį“, – šypsodamasi pasakojo „Tavo drabužinėje“ dirbanti mergina. Visgi ji teigia, jog dauguma pirkėjų sudaro žmonės nuo 30 iki 50 metų. „Vyresni pirkėjai išrankesni drabužiams – skaito sudėtį, sintetikos nenori ir panašiai. O jaunimui svarbiausia, kad gražu, viskas tinka, ieško, kad kiekvieną dieną būtų vis kitas drabužis apsirengimui“, – apie perkančiųjų įpročius pasakojo pardavėja.
Panašaus amžiaus pirkėjai lankosi ir kitose dėvėtų drabužių parduotuvėse. Rūtų gatvėje 7 esančios parduotuvės lankytojos daugiausia yra apie 40–50 metų moterys ir maždaug 20 metų merginos. Tiesa, pastebima tam tikrų lankytojų pagal dienos metą ypatumų. „Iš ryto parduotuvėje apsilanko daugiau pensinio amžiaus žmonių“, – sakė „Samanoje“ dirbanti moteris. „Papartyje“ įsikūrusioje „Humanoje“ didelį pirkėjų skaičių sudaro moterys, turinčios mažų vaikų. „Vaikai greitai auga, todėl jiems nuolat reikia naujų drabužėlių, o čia jų galima nebrangiai įsigyti“, – apie tokį mamyčių pasirinkimą aiškino V.Chaleckienė.
Kuo nepatenkinti žmonės
Su kokiais keblumais susiduria dėvėtų drabužių parduotuvėse dirbančios moterys? Su nepatenkintais klientais. Mažų parduotuvių personalas dažnai susilaukia prašymo padaryti poros litų nuolaidą. „Būna, kad prašo leisti batus parsinešti, bet taip negalima, nes pas mus prekės nekeičiamos ir negrąžinamos. Dėl to kai kurie pirkėjai būna nepatenkinti“, – pasakojo naujai atidarytos dėvėtų drabužių parduotuvės pardavėja. Tokių prašymų retai sulaukia pardavėjos, dirbančios didelėse dėvėtų drabužių parduotuvėse.
Buvo smagu išgirsti, kad Alytuje nepaplitusios vagystės iš minimų parduotuvių. Žinoma, pavienių atvejų pasitaiko. „Už rankos nesučiupau, – atskleidė „Tavo drabužinėje“ dirbanti mergina. – Buvo dvi vienodos palaidinės. Maždaug po savaitės mano draugė vieną jų matavosi. Tuo metu aš jai pasakojau, kad tokios palaidinės buvo dvi ir viena dingo. Žinau, kas matavosi, pamatyčiau tą merginą, iš karto praneščiau, sakiau aš jai. Kaip tik tada įėjo ta mergina su mama. Atkreipiau į ją dėmesį, o draugei gestais parodžiau, kad nešnekėtų. Tuo metu draugė buvo išėjusi iš matavimosi kabinos apsivilkusi tokia pat palaidine, kokią ką tik įėjusi mergina buvo pavogusi. „Mama, mama, mano tokia pati“, – mergina puolė motinai rodyti palaidinę. Paklausiau, ar ir ji tokią turinti. Mergina atsakė, jog tokią pat pirko, o aš jai atsakiau: taip, pirko, tik pinigų nesumokėjo. Mergina tik išraudo, po pusės minutės išėjo ir daugiau čia nesirodo.“ Vagystė parduotuvėje pasitaikė tik kartą.
Pirkėjai neslepia, kad juos labai džiugina dėvėtų parduotuvių kainos ir išskirtinės siūlomos prekės, tačiau turi ir kuo pasiskųsti. Alytiškių netenkina šių parduotuvių interjeras ir kvapas, be to, daugelyje prekės sudėliotos netvarkingai, į mažas patalpas jų bandoma sugrūsti kuo daugiau. Vyrai pirkėjai nepatenkinti tuo, kad moteriškų drabužių asortimentas kur kas gausesnis nei vyriškų.
