Alytaus rajono savivaldybės taryba, pasitarusi su valdančiąja Tėvynės sąjungos dauguma ir meru Algirdu Vrubliausku, rugpjūčio 2 dieną vyksiančiame tarybos posėdyje rengiasi priimti drastišką ir skubotą sprendimą - uždaryti devynių pradinių mokyklų skyrius nepasitarusi su tėvais, mokytojais, bendruomenėmis, seniūnijomis, rašo "Alytaus naujienos".
Ugnį į save bando pakreipti rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Židanavičius: „Šitą sprendimą inicijavau aš, pasitaręs su mokyklų direktoriais”.
Rajono savivaldybės tarybos nariai socialdemokratai Evaldas Dainauskas ir Aloyzas Jaciunskas mėgina klausti: „Vyrai, kur mes slapčia ir pogrindiškai lekiame kaip į gaisrą likus mėnesiui iki mokslo metų?” Buvusi rajono merė Monika Ražanauskienė baisisi: „Kas mes - judai, kad sprendimą pradedame vykdyti nuo viršaus, o ne nuo apačios, - nesivadovaukime diktatūra.”
Gandai apie rajono valdžios planus nuo rugsėjo 1-osios atsisakyti pradinių mokyklų skyrių pradėjo sklisti praėjusią savaitę, kai devynių mokyklų direktoriai staiga parašė prašymus pradinių mokyklėlių skyrius uždaryti Eičiūnuose, Kančėnuose, Rimėnuose, Radžiūnuose, Vankiškiuose, Ąžuoliniuose, Parėčėnuose, Luksnėnuose ir Miklusėnuose. Visi šie pradinukų ugdymo skyriai iki šiol yra rajono vidurinių ir pagrindinių mokyklų padaliniai.
Kaip devynių rajono mokyklų direktoriams staiga šovė mintis per atostogas rašyti prašymus likviduoti pradinių mokyklų skyrius? Vienos mokyklos vadovas tikrai lojalus rajono valdžiai, tačiau, labiau užspeistas pasakyti, kodėl rašė tokį prašymą, neišlaikė: „O ką mums beliko daryti, jei direktorius kvietėsi Rimantas Židanavičius ir rajono meras Algirdas Vrubliauskas? Žinoma, šiek tiek padiskutavome ta tema, bet iš esmės „apdorojo” ir liepė rašyti prašymus.”
Šį pirmadienį, jungtinio komiteto posėdžio išvakarėse, rajono tarybos valdančiosios daugumos politikai tarėsi dėl pradinių mokyklų skyrių uždarymo, tačiau, pavyzdžiui, trys socialdemokratų frakcijos nariai apie tai nebuvo informuoti. Argi trijulė prieš daugumą ką nors reiškia, nepaisant to, kad valdančioji dauguma priima ir gerų sprendimų?!
Iš biudžeto reikėtų pusės milijono litų
O šį antradienį, be kitų darbotvarkės klausimų, jungtinio komiteto posėdyje buvo svarstomi ir minėtų devynių pradinių mokyklų skyrių uždarymo reikalai. Šį klausimą pristatydamas R.Židanavičius aiškino, kad devyniems pradinių mokyklų skyriams išlaikyti mokinio krepšelio lėšų nepakanka, todėl rajono savivaldybė ateinantiems mokslo metams iš savo biudžeto turėtų skirti iš viso maždaug 510 tūkstančių litų. Mat praėjusiems mokslo metams šioms mokykloms išlaikyti buvo duota beveik 340 tūkstančių, kitiems dar 170 tūkstančių reikia papildomai.
„Mokinio krepšelio lėšos naudojamos neracionaliai - visi pinigai nueina tik darbo užmokesčiui, tačiau kitoms būtinoms ugdymo funkcijoms vykdyti nelieka. O nelieka dėl neracionalaus mokyklų tinklo, nes iš vienų mokyklų moksleivio krepšelio lėšos paimamos ir atiduodamos kitoms. Peržiūrėjus mokyklų tinklą ir skyrius, mokykloms, globojančioms skyrius, atsiranda nuostolių”, - dėstė Švietimo skyriaus vedėjas.
Jis pridūrė, kad mokinio krepšelio lėšų panaudojimą tikrins Valstybės kontrolė, o paaiškėjus, jog nevykdomos tam tikros ugdymo funkcijos, pinigus gali tekti grąžinti į valstybės biudžetą.
R.Židanavičius mokinių skaičių rajono mokyklose lygino su Lietuvos mokyklų skaičiaus vidurkiu, į kurį patenka ir didžiųjų šalies miestų mokyklų mokinių skaičius. Taigi Alytaus rajono mokyklų mokinių vidurkis maždaug 115, Lietuvos - 400.
Buvusi merė išėjo iš posėdžio
„Dabar padėtis tokia: pradinių mokyklų skyrių negalima aprūpinti šiuolaikiškais vadovėliais ir kitomis ugdymo priemonėmis. Vaikai turėtų koncentruotis į dideles mokyklas. Apskritai mokyklose neturime socialinių pedagogų ir psichologų. Atlikę rajono mokyklų vidaus struktūros pertvarką, pretenduotume gauti du geltonus autobusiukus. Didesnėse mokyklose išspręstume mokinių maitinimo problemą, nes dabar pradinių mokyklų skyriuose vaikams valytojos sumuštinius tepa maistui ruošti nepritaikytomis sąlygomis. Didesnėse mokyklose vaikams būtų didesnis užsienio kalbų ir modulių pasirinkimas, jose pirmokai geriau adaptuotųsi”, - pradinių mokyklų skyrių uždarymo pliusus dėstė R.Židanavičius.
Vėliau jis pridūrė neigiamų faktorių neįžvelgiąs, nes „švietimo sistemą pakeliame į aukštesnį ir pažangesnį lygį”. Deja, vedėjas beveik neužsiminė, kaip uždarytų pradinių mokyklų skyrių vaikams užtikrins tinkamą didesnių mokslo įstaigų pasiekimą.
„Vedėjas įvarytas į kampą ir turi taip šnekėti. Mokinio krepšelio lėšų mokykloms visada trūko, todėl visoms buvo skiriama iš rajono savivaldybės biudžeto. Tik skirtumas tas, kad didesnėms mokinio krepšelio stygių reikėdavo kompensuoti mažiau, mažesnėms - daugiau. Ar rajonui, turinčiam daugiau kaip 50 milijonų litų biudžetą, pusė milijono yra daug siekiant išlaikyti pradinukus arčiau namų ir mokytojams išsaugoti darbo vietas? Nejuokinkite, vyrai! Niekas neskaičiavo ir nepateikė ekonominio pagrindimo, kiek rajono savivaldybei kainuos šita pertvarka. Aš nežinau, kodėl Vrubliauskas eina tokiu keliu. Kol jūsų čia nebuvo, tol ir tokių dalykų nebuvo”, - į A.Vrubliauską kreipėsi M.Ražanauskienė ir taip pasakiusi paliko posėdį.
Labdara miesto mokykloms
E.Dainauskas ir A.Jaciunskas stebėjosi numatomo priimti sprendimo pogrindžiu ir mastu: „Reikia skaičiuoti ir analizuoti, nes tai keičia rajono švietimo sistemą. Šiuo sprendimu mes atitolintume vaikus nuo mokyklų. Ar mus žmonės renka tam, kad blogintume sąlygas? Ar norime, jog pradinukai šeštą ryto vyktų į mokyklas? Ar šie dalykai aptarti su tėvais, mokytojais, bendruomenėmis? Ar kas žino, kad pirmieji suvežti ar valdišku transportu atvykę vaikai iki pamokų miega ant palangių? Ar aišku, kaip ir kuo mes tuos vaikus kelių kilometrų spinduliu suvešime į didesnes mokyklas? Reikia sugebėti išsaugoti tuos skyrius, o griauti gali kiekvienas.”
A.Jaciunskas posėdyje pareiškė, esą už tokius darbus reikėtų inicijuoti R.Židanavičiaus atstatydinimą. O vėliau „Alytaus naujienoms” jis sakė: „Kai prieš tokius galimus sprendimus tėvai, mokytojai, bendruomenės nekyla ir tyli, rajono valdžia nieko nebijo. Visuomenė kaimuose dar nėra pilietiška, kad suvoktų savo teisę dalyvauti rajono valdžiai priimant sprendimus. Be to, kaip jai dalyvauti ar prieštarauti, jei apie būsimą sprendimą gyventojai iš anksto neinformuojami. Galiausiai pastatomi prieš faktą ar po jo ir taip tampa pačių išsirinktos valdžios įkaitais.”
A.Vrubliauskas R.Židanavičių pavadino specialistu, gerai išmanančiu švietimo sritį, tik nepatikslino, kad ne be vedėjo žinios pradinių mokyklų skyriai buvo ir įsteigti. Ar tai nerodo, jog specialisto išmanymas gali keistis atsižvelgiant į tai, kaip, kas ir kada nori?
„Iš tiesų klausimas nelengvas. Nemalonu, bet šį žingsnį reikėjo žengti anksčiau. Valdančioji dauguma jaučia atsakomybę už vaikus ir tėvus. Mokiniams teks laikyti egzaminus centruose, ir nepasakysime, kad vaikai iš kaimo, nes jiems reikia žinių. Mes irgi esame rajono žmonių išrinkti. Jei šito sprendimo nepriimsime, eisime į dugną, nes padėtis tragiška. Pradinių mokyklų skyriai ketverius metus mums kabo po kaklu, rajono biudžeto sąskaita gyvena, o paskui iš tų mokyklėlių purpteli į Alytų su mokinio krepšeliu. Taip darome labdarą miesto mokykloms. Galime visai nieko nedaryti, atidėliojimas jokia išeitis. Ar normalu, kai mokyklėlėje sėdi šeši vaikai ir viena mokytoja į ausį baladoja penkias programas?! Jei iš anksto pasakysime, kad devynių mokyklėlių nebus, vaikai ir neateis”, - kalbėjo A.Vrubliauskas.
Aštuoniolikos mokytojų laukia siurprizas
Švietimo skyriaus duomenimis, į devynis pradinio ugdymo skyrius ateinančiais mokslo metais susirinktų 135 vaikai. Štai dėl tokio skaičiaus mokinių ir apie 510 tūkstančių litų rajono savivaldybės biudžeto lėšų tarp politikų įsiplieskė skandalas.
Jau šiandien aišku, kad rugpjūčio 2-ąją numatytame rajono savivaldybės tarybos posėdyje valdančioji dauguma sprendimą uždaryti pradinio mokymo skyrius priims - vaikams ir tėvams laikas rinktis artimiausias didesnes ar Alytaus miesto mokyklas. O, pasak R.Židanavičiaus ir A.Vrubliausko, sutaupyti pinigai bus investuojami į švietimo sistemą. Argi yra pagrindo politikais visada netikėti?
Aštuoniolikos mokytojų, dirbusių pradinio ugdymo skyriuose, rugpjūčio pabaigoje laukia siurprizas - atleidimo iš darbo lapeliai, nes jiems atostogaujant šių juridiškai įteikti negalima. R.Židanavičius tiksliai dar nežino, bet sakė, kad vieni mokytojai galbūt išeis į pensiją, kiti - bus perkelti kitur, treti - patys susiras darbą.
Per posėdį kai kuriems rajono tarybos nariams kilo klausimų dėl uždarytų mokyklėlių patalpų panaudojimo. A.Vrubliauskas aiškino, kad jos gali būti pritaikytos įvairioms reikmėms: bibliotekoms, medicinos punktams, bendruomenių poreikiams, socialiniam būstui ir kita.
Dominuoja politiniai, bet ne vaiko interesai
Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas, docentas ir Pilietinės visuomenės instituto ekspertas Arūnas Poviliūnas mano, jog jau vien todėl, kad sprendimą dėl pradinių ugdymo skyrių uždarymo rengiasi priimti nepasitarusi su interesų grupėmis, rajono valdžia procedūriškai elgiasi neteisingai.
„Pirmiausia reikėjo tartis su tėvais, nes jie labiausiai suinteresuoti dėl vaikų išsilavinimo. Tėvai dar yra ir mokesčių mokėtojai. Be to, kaimo vietovėse, tarp jų ir Alytaus rajone, nemažai socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, kurias ir kuriuos politikai linkę nurašyti, nors turėtų būti atvirkščiai. Apskritai daugelis vaikų, ypač pradinukų, integruodamiesi į naują mokyklą, patiria psichologinę traumą, o ji gali persekioti visą gyvenimą. Pradinukams mokykla turėtų būti arčiau namų, lengviau pasiekiama, kelionė saugi, aplinka jauki, bet neturi nukentėti ir mokymo kokybė. Jiems labai svarbu savijauta, sveikata, atstumai, neišplėsta darbo diena nuo nuvykimo iki grįžimo iš pamokų”, - teigė A.Poviliūnas.
Eksperto teigimu, natūralu, kad mažėjant mokinių kyla mokyklų pertvarkos klausimų, tačiau ji turi būti daroma užtikrinant visapusius vaiko interesus: „Nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei rajono valdžia negali įvertinti vaiko vystymosi pokyčių po pertvarkos. Tai, kad bus sutaupyta pinigų, dar nereiškia, jog vaikams bus geriau. Patys vaikai savo interesų neapsigins, tad tėvai turėtų inicijuoti ir pateikti rajono valdžiai nepriklausomų ekspertų tyrimą, bet to naivu tikėtis.”
A.Poviliūno tvirtinimu, šiandien visoje Lietuvoje dėl vaikų vyksta nuožmi kova: „Jie tampa politikų įkaitais dėl mokinio krepšelio lėšų, kad tik mažiau pinigų reikėtų iš vietos savivaldybių biudžetų. Jei Alytaus rajone pradinių mokyklų pertvarka vykdoma įvairiapusiškai nepasitarus su interesų grupėmis, be minėto ekspertų įvertinimo, tai rodo, kad dominuoja politiniai, bet ne vaiko interesai. O politiniai interesai ne visada sutampa su vaiko interesais.”
Pravartu neskubėti ir viešinti savo planus
Pilietinės visuomenės instituto Alytaus rajone vykdomo projekto „Lietuva be atskirties ir skurdo” - „LabAS”, finansuojamo Europos Komisijos, vadovė ir ekspertė Vita Karpuškienė disponuoja oficialiais statistiniais rodikliais, kuriuos per posėdį pateikė ir R.Židanavičius.
„Visi skaičiai rodo, kad rajono valdžios sprendimas pertvarkyti mokyklas nėra užgaida ar kaprizas. Alytaus rajone švietimo sistemos padėtis primena namus, kuriuose yra virėjų, bet nėra iš ko virti valgio. Kitas klausimas, kaip atlikti mokyklų pertvarką, kad mokiniai, tėvai ir mokytojai uždarius pradinio ugdymo skyrius atsidurtų geresnėje padėtyje, negu yra dabar, nes dėl jų gerovės tai ir turėtų būti daroma. Vaikams turėtų būti pasiūlytos aukštesnės kokybės mokymosi paslaugos, tėvams - nesukelta didesnių laiko ir piniginių sąnaudų, mokytojams - užtikrintos geresnės darbo ir materialinės sąlygos. Už tai turėtų būti atsakingi sprendimą priimantys valdžios atstovai. Nelengvas galvosūkis, kaip patenkinti visų interesų grupių lūkesčius, tačiau jis būtų geriausiai išspręstas, jeigu sprendimo bendrai ieškotų visos suinteresuotos pusės.
Akivaizdu, kad veiksmų skubotumas, mokinių, tėvų, mokytojų pastatymas prieš faktą, neatsižvelgiant į jų nuomonę, sukeltų pasipriešinimą net ir racionaliausiam sprendimui. Tad šioje situacijoje rajono valdžiai būtų socialiai teisinga neskubėti ir viešinti savo planus žiniasklaidoje, mokyklose, tėvams, kad sulauktų jų reakcijos ir pasiūlymų dėl numatomų pertvarkymų”, - mano V.Karpuškienė.
