Po to kai Alytaus miesto savivaldybė ir Aplinkos ministerija susiginčijo dėl užteršto vandens tyrimų, tikslaus nuodingų medžiagų kiekio, darbai šiandien prasidėjo iš naujo. Specialistai vėl ima vandens mėginius iš padangų perdirbimo gamyklos, buvusių „Alytaus tekstilės“ talpų rūsiuose. Vandens mėginiai šiandien taip pat paimti ir iš nuotekų įrenginių bei Alytaus šilumos tinklams priklausančio rezervuaro, kur buvo supumpuotas gamyklos rūsiuose po gaisro gesinimo likęs vanduo.
„Kadangi ekspertai nesutarė, koks yra vandens užterštumas. Visų rezultatai buvo kitokie. Paimti skirtingais laikais, skirtingų žmonių, skirtingų vietų ir skirtingų gylių. Tai dabar buvo paimti tyrimai pagal metodologiją“, – sako Alytaus meras N. Cesiulis.
Alytaus miesto ir rajono savivaldybių atstovai kartu su Vyriausybės institucijomis šiandien gaisro aktualijas aptarinėjo ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje Vilniuje. Specialistai viliasi, kad tiksli po gaisro likusio vandens tarša paaiškės po 10-ies dienų. Kai bus aiškūs naujų tyrimų rezultatai, nuodingų medžiagų kiekius įvertinę specialistai galės pasirinkti tinkamiausią vandens valymo būdą.
„Jau 6-ą kartą turbūt imami iš tų rezervuarų vandens mėginiai. Tas truputį stabdo patį tvarkymo procesą, kol nesutariam, kas ten vis dėl to yra. Tai priiminėti galutinių sprendimų dėl tvarkymo sudėtinga“, – pasakoja aplinkos ministro patarėjas Raimondas Sakalauskas.
Nors šiuo metu užterštas vanduo, anot specialistų, saugiai laikomas skirtinguose rezervuaruose, ginčai dėl jo niekur nedingo. Kol vieni Aplinkos ministerijos ekspertai iš naujo tiria vandenį, Alytaus meras dirba su kitais mokslininkais, pats organizuoja dar kitus matavimus, atlieka eksperimentus.
„Mes toliau tęsiame tyrimus su Vilniaus universitetu, vykdome įvairius skaičiavimus ir matavimus. Auginamos įvairios terpės ir bandoma tą vandenį valyti. Mes negalim laukti 10 dienų, kol kažkas sugalvos, koks yra vanduo, o po to pradės galvoti, kaip tą vandenį valyti“, – teigia N. Cesiulis.
Problemų kelia ne tik vanduo. Sunkėja ir kitų atliekų išvežimas. Statybinį laužą darbininkams reikia atskirti nuo padangų liekanų, viską išrūšiuoti. Aplinkos ministerija kol kas nedrįsta prognozuoti, kiek tiksliai užtruks ar kainuos visi darbai. Tačiau vien vandens valymas gali pareikalauti šimtų tūkstančių eurų.
„Ties siūlymai yra įvairūs, technologijos įvairios, tokie skaičiai vaikščioja. Daugiausiai iki pusės milijono eurų. Tai yra tikrai labai daug“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
Dideles sumas vardija ne tik Aplinkos ministerija, bet ir savivaldybės, kur įsibėgėja nuostolių registracija.
„Savivaldybė gesindama šitą gaisrą ir likviduodama šią nelaimę, patyrė apie 100 000 eurų nuostolį šiai dienai. Ūkio subjektai šiai dienai yra pateikę pretenzijų 135 000 eurų, tos sumos yra tikslinamos“, – sako Alytaus savivaldybės atstovas Rolandas Juonys.
„Prognozuojam, kas dvi savaites 40 000 eurų bus žala“, – pasakoja Alytaus savivaldybės atstovas Gintarė Jociunskaitė.
Tai tik pradiniai skaičiai. Šiuo metu ūkininkai registruoja tik žaliavinio pieno nuostolius. Tačiau naujausi Maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų duomenys rodo, kad nuodingų dioksinų rasta ne tik piene.
„Miklusėnų gyvenvietėje atrinktoje žolėje dioksinų kiekis ženkliai viršija normas, ir kitame kaime, kuris yra šiek tiek toliau nuo židinio, ten atrinktuose želmenyse, žieminių kviečių dioksinų kiekis taip pat viršija leistinas normas. Tarnybos inspektoriai patiria ūkininkams nupjauti užterštą augmeniją ir ją sandėliuoti“, – teigia tarnybos vadovas Darius Remeika.
Specialistai šiandien taip pat patvirtino, kad pavojingi nuodingų medžiagų kiekiai rasti tik Alytaus regione.
„Tik Alytaus rajono ribose. Didžiausia tarša pagal mūsų atliktus tyrimus, išanalizavus rezultatus yra nuo pusantro iki 8 km nuo gaisravietės nurodytomis kryptimis“, – teigia D. Remeika.
„Matome, kad nei teritorija išplito į kitas savivaldybes. Buvo tyrimai atlikti ir Prienų ir Marijampolės pusę“, – sako ministrė Rita Tamašunienė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tyrimams jau išleido 250 tūkstančių eurų, dar apie 400-us tūkstančių eurų turėtų kainuoti Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamas gyventojų sveikatos tyrimas, biomonitoringas.
Skaičiuojama, kad bendra žala gamtai gali siekti apie penkis su puse milijonų eurų.
Daugiau naujienų stebėkite TV3 žiniose:
