Chemijos mokytoju dirbusiam Vytautui Pėstininkui paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau Kauno apygardos teismo sprendimą jis yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui.
Mokyklos steigėjos – Alytaus miesto savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija – apie kaltinimus pedagogui teigė nežinojusios. Tą patį tvirtino Šv. Benedikto gimnazijos direktorė, tuo pačiu pareiškusi, kad sutartis su mokytoju ateinantiems mokslo metams nebebus pratęsta.
Vis dėlto pats V. Pėstininkas sako apie bylą ir jam pareikštus kaltinimus vadovybę informavęs, o ši nusprendusi leisti jam tęsti darbą.
Diagnozuota pedofilija
Teismo nuosprendyje, kurį matė BNS, nurodoma, kad alytiškis nuteistas už mažamečių vaikų prievartavimą, vykusį 2014-2020 metais. Bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusieji nėra susiję su chemijos mokytojo buvusiomis ar esama darboviete.
Tiriant nusikaltimą, alytiškiui 2020-ųjų gruodį buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, jos metu diagnozuota pedofilija.
„V. Pėstininkas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje.
Teismo verdiktą vyras yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui. V. Pėstininkas tvirtino tokį sprendimą priėmęs, nes „ne viskas buvo ištirta teismo proceso metu“.
„Buvo prašyta ekspertizės, kurios taip ir neatliko kol kas“, – BNS sakė alytiškis.
Vis dėlto jis teigė savo kaltę dėl vaikų prievartavimo pripažįstantis: „Neneigiu kaltės, taip.“
Lietuvos apeliacinis teismas BNS nurodė šiuo metu nagrinėjantis bylą. Artimiausias posėdis, kurio metu bus pradėtos sakyti baigiamosios kalbos, numatomas rugsėjį. Tą patį mėnesį numatytas ir dar vienas posėdis.
„Tikėtina, byla bus baigta nagrinėti rugsėjį, o po mėnesio gali būti priimtas sprendimas“, – teigė teismo atstovė Venta Valčackienė.
Tęsė darbą mokykloje
Pirmosios instancijos teismas vyrą nuteisė 2022 metų rugpjūtį, prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią. Vis dėlto pedagogas darbą gimnazijoje tęsė toliau, o Alytaus savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija tvirtino apie tai nieko šiol nežinojusios.
„Mes tokios informacijos neturėjome“, – BNS teigė Alytaus vicemerė Jurgita Šukevičienė.
Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris Linas Baltrušaitis pridūrė, kad mokyklai ateityje teks imtis priemonių, jog tokia situacija ateityje nebepasikartotų.
„Tam tikra prevencija turi būti, visi mokomės iš klaidų... Tikrai mes apie tai nebuvome informuoti“, – BNS teigė dvasininkas.
Apie nuosprendį kolegai BNS sakė iki šiol nežinojusi ir mokyklos direktorė Loreta Šernienė.
„Jūs gal juokaujat? – kalbėjo mokyklos vadovė. – Aš pirmą kartą girdžiu, iš kur aš galėjau žinoti tokius dalykus, niekas manęs neinformavo.“
Direktorės teigimu, dėl vaikų prievartavimo nuteistas chemijos mokytojas gimnazijoje dirbo pagal terminuotą darbo sutartį. Tokią pačią planuota sudaryti ir naujiems mokslo metams.
„Gerai, čia didelės bėdos nėra, aš jo nepriimsiu daugiau, bet man tiesiog baisu. Toks malonus mokytojas, o Dieve“, – sakė L. Šernienė.
Tuo metu V. Pėstininkas BNS teigė, kad direktorė buvo gavusi teismo raštą, taip pat apie bylą pats su ja yra kalbėjęsis.
„Mes su ja apie tai šnekėjome. Direktorė mane pasikvietė, informavo, sako: „Gavau raštą, viską žinau, bet jūs labai gerai dirbate, vaikai jus myli ir mes jūsų paslaugų neatsisakome kol kas“, – sakė vyras.
„Vadovai stebėjo mano darbą. Jie jokių priekaištų dėl to neturėjo. Nei vadovai, nei vaikai“, – pridūrė jis.
Tuo metu Kauno apygardos teismas BNS nurodė apie teismo sprendimą neinformavęs mokyklos, nes „teisės aktai tokios pareigos nenumato“.
Su gimnazijos direktore BNS pakartotinai susisiekti nepavyko.
Negali kreiptis savo iniciatyva
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė teigė pasigendanti Alytaus gimnazijos vadovų atsakomybės priimant į darbą žmogų, sulaukusį teisėsaugos įtarimų.
„Kur gimnazijos vadovų sąžinė, skelbiamos vertybės, atsakomybė, galų gale, prieš mokinius ir jų tėvus? Neužtenka apsistatyti trimis pavaduotojais sielovadai, reikia realiai rūpintis patikėtais vaikais“, – BNS sakė centro vadovė.
Ji taip pat kritikavo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kuri buvo įtraukta į V. Pėstininko bylą, tačiau gimnazijos apie kaltinimus neinformavo.
„Vaiko teisių apsaugos darbuotojai, dalyvavę visame teisiniame procese, matę šio žmogaus pavojingumą, turėjo perspėti Šv. Benedikto gimnaziją, jos steigėjus, jog toks asmuo negali dirbti pedagoginio darbo, jo seksualinis potraukis vaikams, vaikų pornografijai dar įtarimų pateikimo stadijoje turėjo užverti jam duris į švietimo įstaigas“, – sakė K. Mišinienė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba BNS nurodė, kad apie V. Pėstininko darbą Alytaus gimnazijoje neturėjo duomenų, nors apie tai skelbiama mokyklos interneto svetainėje.
Ji taip pat nurodo, kad net ir turėdama tokią informaciją nebūtų galėjusi jos perduoti, nes „pagal galiojantį teisinį reglamentavimą institucijos neturi pareigos ir negali savo iniciatyva kreiptis į darbdavius ir informuoti juos apie vykstančius teisminius procesus“.
Siūlomi pokyčiai
Šiuo metu teisės aktai numato, kad žmonėms, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl seksualinio prievartavimo, draudžiama dirbti, savanoriauti vietose, kuriose jie gali turėti kontaktų su vaikais.
Be kita ko, darbdaviai priimdami tokiam darbui žmones turi paprašyti jų pateikti pažymą, kad šie nėra teisti už minėtus nusikaltimus.
Tokią pažymą galima gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą darbdaviai gali gauti informaciją, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir asmuo yra pripažintas kaltu, tačiau nemato jo duomenų, jeigu teismo procesas vis dar vyksta ir nėra įsiteisėjusio nuosprendžio“, – BNS sakė Vaiko teisių tarnybos atstovė Alina Žilinaitė.
Anot jos, siekiant išspręsti šią įstatymų spragą ir apsaugoti vaikus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi darbo grupę, kurioje dalyvauja ir vaiko teisių gynėjai.
„Šiuo metu yra rengiami ir bus siūlomi įstatymų pakeitimai, leisiantys darbdaviams gauti būtiną informaciją apie darbuotojus“, – kalbėjo A. Žilinaitė.
Tuo metu gegužę grupė Seimo narių registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą. Jo tikslas – nustatyti asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus kontroles priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas.
Anot projekto, tokį registrą sudarytų ribotos prieigos ir viešasis registrai.
